Pasak mokslininkės, ši medžiaga mūsų organizmui ne tik labai svarbi, bet turi ir išskirtinių funkcijų.

„Aminorūgštis yra visų baltymų sudėtyje. Mes visi esame sudaryti iš baltymų, angliavandenių ir riebalų. Baltymų sintezėje yra 20 aminorūgščių. Viena iš jų yra mūsų tiriamoji medžiaga – metioninas. Tai viena iš pagrindinių aminorūgščių, kuri reikalinga mūsų sveikai gyvensenai. Būtent metioninas turi papildomų išskirtinių funkcijų, kurių kitos aminorūgštys neturi. Jeigu kalbant paprastai, tai metioninas yra tiesiogiai susijęs su genų raiškos reguliacija. To kitos aminorūgštys neturi.

Šiek tiek metionino gali pasigaminti ir mūsų ląstelės. Jis dalyvauja daugelyje funkcijų, turi antioksidacinių savybių. Mūsų tyrimo tikslas – DNR modifikacijos. Jeigu mes reguliuojame genus, tai mes reguliuojame viską“, – aiškino dr. L. Gasiulė.

VU mokslininkės teigimu, kur daugiausia baltymų, ten bus daugiausia ir metionino. Daug jo turi gyvūninės kilmės baltymai – mėsa, žuvis, jūros gėrybės. Mažiau šios medžiagos turi pieno produktai. Daug metionino turi riešutai, ypatingai – braziliški. Mažiausiai šios medžiagos turi augalinė mityba – vaisiai, daržovės. Tačiau L. Gasiulė įspėja, kad metionino perteklius žmogaus organizmui gali būti net žalingas.

„Apskaičiuota, kiek baltymų per dieną turi suvartoti žmogus. Priklausomai nuo svorio, apie 50–60 g per dieną. Šiuolaikinėje visuomenėje, ypatingai Europoje ir JAV, yra suvalgoma pusantro ar net du kartus daugiau baltymų. Mokslininkai jau apie tai kalba. Gauname per daug baltyminio maisto, o tai kenkia sveikatai. Gali daugėti širdies ligų, sušlubuoti atmintis ar net atsirasti neurodegeneracinių sutrikimų.

Dabar daug kalbama, kad baltymų perteklius gali sukelti net vėžį. Viskas, kas veikia DNR, viskas gali sukelti vėžį. Negalima suvalgyti ir per mažai, nes tada organizmas negaus baltymų, nebus iš ko statyti ląstelių. Tačiau šiek tiek per mažai irgi nėra blogai“, – savo įžvalgomis dalinosi ekspertė.

Būtent metioninas turi papildomų išskirtinių funkcijų, kurių kitos aminorūgštys neturi.

L. Gasiulė išskiria kelis aspektus, kada metionino trūkumas pradeda kenkti mūsų organizmui.

„Augančiam organizmui paprasčiausiai sustotų augimas. Kitu atveju, tai turėtų būti visiškas badavimas, tuomet nesisintetina baltymai. Jie yra mūsų struktūrinis elementas, kuris mus laiko. Ilgą laiką negaunat šios medžiagos galėtų įvykti tam tikri sveikatos sutrikimai. Pradėtų nykti raumuo, sulėtėtų augimas, būtų jaučiamas nuovargis. Bet tai turėtų tęstis ilgą laiką“, – teigė moteris.

Mokslininkė pabrėžia, kad norint išlikti sveikam, reikėtų laikytis subalansuotos mitybos režimo.

„Svarbiausia nevalgyti per daug riebalų, angliavandenių arba per daug baltymų. Dabar labai daug kalbama apie baltymų svarbą, tačiau reikėtų į tai žiūrėti atsargiau. Jeigu daug sportuojate, tuomet viskas gerai. Jeigu jūsų fizinis aktyvumas mažas – nepersistenkite su baltymais. Jau geriau mažiau negu daugiau. Svarbiausia valgyti visko po truputį ir neperlenkti lazdos“, – patarė L. Gasiulė. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: