Didelio masto Kinijoje atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“, atskleidė, kad visavalgiai turi didesnę tikimybę sulaukti 100 metų nei tie, kurie laikosi augalinės mitybos.
Pažymima, kad net atsižvelgus į kitus svarbius veiksnius – fizinį aktyvumą ar rūkymą – asmenys, iš mitybos pašalinę mėsą, turėjo net 19 procentų mažesnę tikimybę sulaukti šimto metų, palyginus su mėsą vartojančiais žmonėmis.
Ryškiausia neigiama tendencija fiksuota tarp veganų – jų tikimybė sulaukti 100 metų buvo net 29 procentais mažesnė. Vegetarai, kurie vis dar vartoja kiaušinius ir pieno produktus, pasirodė kiek geriau, tačiau ir jų rezultatai buvo 14 procentų prastesni nei mėsą valgančių asmenų. Net ir populiari peskatariška mityba, į kurią įeina žuvis, buvo siejama su mažesne tikimybe sulaukti šimto metų.
Tyrėjai teigia, kad tokius skirtumus galima paaiškinti paprasčiausiai: vyresnio amžiaus žmonėms reikia daugiau maistinių medžiagų, nei gali suteikti tik vegetariška mityba.
„Mūsų tyrimas rodo, kad 80 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms mityba, kurioje dera tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės produktai, gali būti palankesnė ilgaamžiškumui nei griežtai vegetariška dieta, ypač tiems, kurie yra per mažo svorio“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius dr. Xiang Gao iš Fudano universiteto.
Tyrimo eiga
Mokslininkai analizavo 5 203 dalyvių, kurie 1998 metais, tyrimo pradžioje, buvo 80 metų ir vyresni, duomenis. Iš jų 1 495 sulaukė 100 metų, o 3 744 mirė anksčiau. Naudodami statistinius metodus, tyrėjai įvertino, kiek mityba darė įtakos tikimybei pasiekti šį amžių. Apskritai dalyviai, kurie visą tyrimo laikotarpį valgė mėsą, turėjo didesnę tikimybę sulaukti šimto metų.
Tačiau tai nereiškia, kad norint prailginti gyvenimą reikia taikyti tik mėsos dietą. Tarp įvairių maisto grupių didžiausią poveikį ilgaamžiškumui turėjo kasdienis daržovių vartojimas. Kasdien daržoves valgę dalyviai turėjo net 84 proc. didesnę tikimybę sulaukti 100 metų nei jų nevartoję.
Mityba skirtingai veikia vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo trukmę
Mokslininkai nustatė, kad mitybos įtaka gyvenimo trukmei priklauso nuo kūno svorio ir amžiaus. Vegetarai, kurių kūno masės indeksas atitiko jų amžių, neturėjo mažesnės tikimybės sulaukti 100 metų nei mėsą valgantys žmonės.
Priešingai, žmonėms, turintiems svorio trūkumą, kasdienis mėsos vartojimas buvo susijęs su 44 proc. didesne tikimybe sulaukti šimto metų.
Subalansuota mityba skatina ilgaamžiškumą
„Subalansuota mityba, derinant gyvulinės ir augalinės kilmės produktus, gali labiau skatinti ilgaamžiškumą tarp vyresnio amžiaus žmonių, ypač turinčių svorio trūkumą“, – teigė dr. Gao.
Nors mėsos vartojimo mažinimas gali turėti tam tikrų sveikatai naudingų efektų, kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms šie privalumai gali būti menkesni nei rizika susidurti su maistinių medžiagų trūkumu, pabrėžia tyrėjai.
Mokslininkų teigimu, nors vegetarizmas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata, vyresniems nei 80 metų žmonėms pernelyg didelis mėsos vengimas dėl dažnesnio mažo kūno masės indekso gali būti pavojingas.
„Mūsų rezultatai pabrėžia subalansuotos gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktų dietos svarbą sveikam ilgaamžiškumui. Reikia atlikti tolesnius tyrimus su labai pagyvenusiais žmonėmis, kad būtų galima pateikti tikslias mitybos rekomendacijas šiai sparčiai senėjančiai visuomenės daliai“, – teigė mokslininkai.
(be temos)