Daugiau apie tai kalbėjo VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Spalio 15-ąją buvo minima krūties diena. Lietuvoje prevencinė programa moterims veikia jau daugiau nei 20 metų. Ar apskritai galima suskaičiuoti, kiek gyvybių buvo išgelbėta, arba kiek tų ankstyvų ligos atvejų buvo aptikta būtent dėl šios prevencinės programos?
– Iš tikrųjų programa Lietuvoje yra vykdoma daugiau nei 20 metų. Tikrai nemaža dalis moterų pasitikrino, nemažai daliai buvo nustatyti tam tikri pakitimai. Aišku, reikėjo kažkokių kitų ištyrimų, patvirtinančių arba paneigiančių diagnozę. Dalis moterų buvo ta, kuri gavo liūdną diagnozę ir, deja, buvo nustatytas vėžys bei reikalingas gydymas. Kaip visiems sakome, prevencinė programa yra skirta sveikiems asmenims, todėl, kai nejaučiame jokių simptomų, reikia būtinai nueiti ir pasitikrinti. Ši programa yra skirta moterims nuo 45 iki 74 metų. Būtent šiais metais ir buvo praplėstos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, kad galėtų tiek jaunesnės moterys nuo 45 metų pasitikrinti, tiek vyresnio amžiaus moterys, nes prieš tai programa buvo nuo 50 iki 70 metų.
– Nuo šių metų pradžios jaunesnėms moterims taip pat yra galimybė dalyvauti šioje prevencinėje programoje. Tai yra nuo kelerių?
– Nuo 45 metų iki 75 gimtadienio.
– Skaičiuojate, kad vos kas trečia moteris tikrinasi. Kas, jūsų nuomone, labiausiai moteris atbaido nuo mamografijos? Kokios priežastys yra, kad nesiryžta tokio svarbaus veiksmo atlikti?
– Taip, iš tikrųjų tas dalyvavimas nėra pakankamas. Skaičiavome, kad praėjusiais metais apie 30 procentų moterų pasitikrino. Ta programa, aišku, yra skirta kas dvejus metus, jeigu taip žiūrint, maždaug apie 60 procentų moterų pasitikrins, bet vis tiek keturios iš dešimties neatvyks pasitikrinti. Klausėme visuomenės nuomonės, buvome atlikę tokį tyrimą – kokios priežastys, kodėl neatvyksta, kodėl neina? Tiesiog mano, kad tas žmogus yra sveikas, neturi jokių simptomų ir nereikia tikrintis, kol neserga ir nėra blogai. Yra dalis moterų, taip pat ir vyrų, kuriems skirtos prevencinės programos, bet bijo tikrintis ir sužinoti blogą diagnozę.
Apie 20 procentų respondentų, kurie nedalyvauja, atsakė, kad bijo sužinoti blogą diagnozę. Kaip sakau, galime bijoti, bet ta baimė gali atvesti prie daug sudėtingesnio gydymo. Liga gali būti nustatyta 3–4 stadijoje, kai jau sunku padėti, kai yra daug didesnės finansinės išlaidos, kai negrįžti į darbą. Negali gyventi normalaus gyvenimo. Nedarbingumas, tada neįgalumas galbūt atsiranda. Skatinu visada nepraleisti progos – jeigu dar nepasitikrinai, šiandien užsiregistruoti niekas netrukdo. Kartais sako, kad yra ilgos laukimo eilės pas šeimos gydytoją, neturi laiko – čia nereikia turėti laiko, tiesiog reikia paskambinti, užsiregistruoti, surasti patogų laiką, kada jums tinka.
– Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai yra nustatomi gerybiniai pakitimai? Ar yra tokių atvejų?
– Taip, jeigu paimtume praėjusių metų visą prevencinės programos statistiką – sudalyvavo 130 tūkstančių moterų šioje prevencinėje programoje. 60 tūkstančių moterų – iš viso jokių pakitimų nenustatyta – nei gerybinių, nei piktybinių. Taip pat 60 tūkstančių moterų buvo nustatyti gerybiniai pakitimai, dėl kurių irgi nieko daryti nereikia, ir jos ateina tikrintis vėl po dvejų metų. Tik apie 10 tūkstančių moterų reikėjo išsamesnio ištyrimo dėl diagnozės patvirtinimo ar atmetimo. Kitaip sakant, jeigu procentaliai žiūrint – apie 8–10 procentų ištirtų moterų reikia tolimesnio ištyrimo. Jos jau siunčiamos pas gydytoją specialistą atlikti išsamesnius tyrimus – ar biopsiją paimti, ar dar kažkokį rimtesnį tyrimą atlikti, kad būtų ta diagnozė patvirtinta arba atmesta. Iš tikrųjų didžioji dalis tų, kurios sudalyvauja, gauna gerą atsakymą – jos yra sveikos. Tos, kurios ateina tikrintis nuolat, kas dvejus metus, ir jeigu prieš tai liga nebuvo nustatyta, tai realiai po dvejų metų, jeigu ji ir bus nustatyta, tai – pradinėse stadijose, kai tikrai galima jai padėti. Tai bus vėžys, kuris yra nulinėje stadijoje, kai labai nedidelė invazija reikalinga, kad sutvarkytume visą šią problemą. Tu greitai grįžti vėl į gyvenimo ritmą, darbą ir panašiai. Jeigu jau turi sudėtingesnę diagnozę, tada viskas yra sudėtingiau.
– Nuo ko reikėtų pradėti, kur kreiptis? Ar užtenka į šeimos gydytoją? Ką reikia daryti?
– Užtenka kreiptis į šeimos gydytoją – paskambinti į registratūrą ir pasakyti, kad jūs esate tokio amžiaus, jums kaip ir priklausytų ši programa, norėtumėte užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Iš tikrųjų dažnai būna ir tas atvejis, kad pacientai nežino, ar jie tikrai galės dalyvauti prevencinėje programoje: galbūt yra kažkokios kontraindikacijos, galbūt kitos ligos. Dažnai pacientas kartais ne iki galo supranta savo sveikatą. Tiesiog reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ir, jeigu jis paskirs, lengvai galėsite dalyvauti prevencinėse programose. Eilių pačiam tyrimui – krūties vėžio mamogramai atlikti – nėra. Jos neilgos. Prašome ir kviečiame, kad būtų kuo daugiau sveikų moterų ir kuo mažiau – vėlyvos stadijos vėžio atvejų.
Naujausi komentarai