Seimo nariai nemanė, kad projektą reikėtų tobulinti, todėl nutarė jį atmesti.

Pateikdamas Seimui savo iniciatyvą K. Neimantas sakė, kad nesveiko maisto reklamos ribojimas apimtų reklamą plačiąja prasme – tiek televizijoje, žiniasklaidoje, informaciniuose stenduose, tiek ir socialinėje erdvėje. Tiesa, siūlomas ribojimas nebūtų taikomas maitinimo įstaigoms ir 100 m atstumu nuo jų.

Karolis Neimantas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Uždraudus reklamuoti nesveiką maistą, K. Neimanto teigimu, būtų prisidedama prie sveikos gyvensenos įpročių formavimo, gyventojai būtų skatinami atsakingiau rinktis maistą.

Reklama, kaip įrodyta, daro poveikį žmonių pasirinkimams, skatina didesnį nesveiko maisto vartojimą.

„Maisto produktai, turintys daug cukraus, druskos, riebalų, konservantų, tiesiogiai daro įtaką žmonių sveikatai, psichologinei būklei ir savijautai. [...] Reklama, kaip įrodyta, daro poveikį žmonių pasirinkimams, skatina didesnį nesveiko maisto suvartojimą“, – sako įstatymo pataisų autorius K. Neimantas.

Priėmus pataisas, poįstatyminiuose teisės aktuose, anot K. Neimanto, reikėtų apibrėžti, kas patenka į nesveiko, greitojo maisto kategoriją, taip pat reikėtų nurodyti leistinus cukraus, druskos, riebalų kiekius, nustatyti išimtis, kurioms įstatymas nebūtų taikomas.

Pasaulio sveikatos organizacija nesveikam maistui priskiria didelį kiekį sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos ir cukraus turintį maistą.

EP siekia uždrausti vegetariškus „mėsainius“ ir „kepsnius“

veganinthefreezer.com nuotr.

Europos Parlamentas (EP) nusprendė, kad ant augalinės kilmės maisto produktų etikečių būtų uždrausta vartoti su mėsa susijusius terminus, tokius kaip „mėsainis“ ir „kepsnys“.

Tai nepatenkintų ūkininkų pergalė.

Kad šis sprendimas taptų teisės aktu, jis dar turi būti suderintas su visomis 27 ES valstybėmis narėmis.

Rūpindamiesi gyvūnų gerovės ir nerimaudami dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų gyvulininkystės ūkiuose, vis daugiau europiečių renkasi vegetarišką ir veganišką mitybą, propaguojamą kaip sveikesnė alternatyva įprastam mėsos vartojimui. Tačiau daugelis Europos gyvulių augintojų ir jiems atstovaujančių politikų mano, kad mėsos gaminius imituojantys augalinės kilmės maisto produktai yra dar viena grėsmė ir taip sunkumų patiriančiam sektoriui.

„Vadinkime daiktus savais vardais, – sakė pataisą inicijavusi dešiniųjų Prancūzijos įstatymų leidėja Celine Imart. – Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis alternatyvius baltymus, kurie gali būti pagaminti laboratorijose, iš augalų, tofu ar vabzdžių miltų. […] Tačiau vadinti juos mėsa – vadinasi, klaidinti vartotoją.“

Jos siūlymu, etiketėmis su užrašu „dešra“ ar „mėsainis“ galima bus ženklinti tik tuos maisto produktus, kurių sudėtyje yra mėsos.