Atkaklūs pacientai savo reiklumu gali išsireikalauti, kad net mokamos paslaugos taptų nemokamomis. O štai tylieji kantriai sukandę dantis už gydymo paslaugas sumoka dvigubą kainą.

Už dūrį – pinigai

Klaipėdietė Leokadija Macijauskienė už savo pinigus nusipirko vaistų ir lašinių sistemas, tačiau atėjusi į Klaipėdos sveikatos priežiūros centro procedūrų kabinetą sužinojo, kad už kiekvieną infuziją teks sumokėti beveik po 15 litų.

L.Macijauskienė suskaičiavo, kad jai iš kuklios pensijos tektų papildomai pakloti 75 litus. 77 metų moteris per televiziją buvo girdėjusi, kad gydymo paslaugos turėtų būti nemokamos.

Moteris minėjo, jog panaši situacija buvo kilusi ir pernai. Paskambinusi į Ligonių kasą ji esą sužinojo, kad ši paslauga turėtų būti nemokama.

Tačiau, pacientės teigimu, medikė vis tiek atsisakė jai pastatyti lašines, kol ši nesumokės. Pacientė įsitikinusi, kad gydymo įstaiga siekia ne gydyti, o tik pasipinigauti.

Pažeidimų neaptiko

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė paaiškino, kad šiai pacientei nepriklauso nemokamos paslaugos – pagal moters sveikatos būklę jai šių lašinių esą nereikia.

Paslauga tampa mokama, kai pacientas pats jos pageidauja.

Pasak L.Venckienės, dėl šios pacientės skundo gydymo įstaigą tikrinęs medicininis auditas pažeidimų dėl teikiamų paslaugų nenustatė.

Tokia pati situacija buvo iškilusi ir pernai. Pacientė tuomet kreipėsi ne tik į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, bet ir Seimo narę, Sveikatos apsaugos ministeriją.

„Neiškentusi iš savo pinigų pasisiūliau moteriai apmokėti išlaidas“, – neslėpė L.Venckienė.

Iškraipo teisės aktus

Gydymo įstaigos vadovė patikino, kad jie nelinkę laužyti įstatymų ir imti pinigus, jeigu nepriklauso.

L.Venckienė paaiškino, kad pacientui kartais tenka sumokėti už tam tikras paslaugas, kurių neapmoka Ligonių kasa arba pacientas nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Gydymo įstaiga taip pat teikia papildomas paslaugas, už kurias nemoka Ligonių kasa.

„Konstitucijoje nėra parašyta, kad gydymas yra nemokamas“, – vyriausioji gydytoja pastebi, kad žmonės kartais iškraipo pagrindinį teisės aktą.

Ji paaiškino, jog nemokamų gydymo paslaugų tvarką nustato Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Konfliktas kartojasi

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Saulius Dabravalskis taip pat buvo girdėjęs apie minėtąjį konfliktą tarp gydymo įstaigos ir pacientės.

Į gydymo įstaigas kontroliuojančią įstaigą pacientė kreipėsi ir pernai. Tuomet nustatyta, jog medikai buvo teisūs. Šiemet ta pati situacija vėl kartojasi.

Vedėjas patvirtino, kad pacientei nepriklausė nemokamos paslaugos. Jei lašines ar leidžiamus vaistus skiria šeimos gydytojas, šios paslaugos yra nemokamos, o jei skiria gydytojas konsultantas arba žmogus pats pageidauja šios paslaugos – tenka susimokėti.

Atliko tyrimą

Kontrolės skyriaus vedėjas sutiko, kad kartais atkaklūs ir bet kokia kaina siekiantys įrodyti savo tiesą pacientai išlošia labiau nei tylieji, visada sutinkantys mokėti už gydymo paslaugas.

Neretai paaiškėja, kad žmogus sumokėjo dvigubai – tiesiogiai gydymo įstaigai ir mokėdamas privalomąjį sveikatos draudimą.

S.Dabravalskis pastebi ir tai, kad kai kurios gydymo įstaigos, siekdamos išvengti konflikto su pacientu, kartais skiria tam tikras paslaugas, kurios nepriklausytų.

Kada reikia mokėti, o kada ne? Toks klausimas dažnai kyla ne vienam pacientui. Siekdami padėti išsiaiškinti šią situaciją, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atliko tyrimą.

Patikrinę su ligonių kasomis sutartis sudariusias gydymo įstaigas, specialistai aiškinosi, ar pacientams reikia mokėti už paslaugas, kurios turėtų būti nemokamos.

Į situaciją stengtasi pažvelgti iš paciento pozicijos – pagrindinis dėmesys skirtas pacientų informavimui. Įėjus į gydymo įstaigą žiūrėta, kur pakabinta informacija apie priemokas ar mokamas paslaugas.

Klaipėdos ir Tauragės apskrityse patikrintos 175 gydymo įstaigos, iš jų – 37 uostamiestyje. Pažeidimai aptikti 14-oje Klaipėdos gydymo įstaigų.

Siunčia į vaistinę

Vedėjas pastebėjo, kad nemažai ligoninių nėra nusistačiusios metodikos, kaip apskaičiuoti pinigų skirtumą, jei pacientui siūlomi geresni vaistai, nei priklausytų.

Vadovaujantis įstatymais pacientas turi teisę rinktis geresnį vaistą, nei gali pasiūlyti ligoninė. Jis turėtų susimokėti tik skirtumą tarp ligoninės siūlomo vaisto ir geresniojo.

Realiai situacija būna tokia, kad žmogui tiesiog įduodamas receptas ir pasiūloma pačiam įsigyti geresnių vaistų. S.Dabravalskis patvirtino, jog daugiausia skundų sulaukiama būtent dėl tokių mokėjimų.

Gausu nusiskundimų ir dėl reikalavimo prieš operaciją pačiam nusipirkti kelis šimtus kainuojančius tam skirtus paketus.

Tarp pirminės sveikatos priežiūros įstaigų informacijos apie priemokas viešai nepateikė devynios. 12-oje gydymo įstaigų pasigesta pacientų parašų dėl sutikimo susimokėti už paslaugas.

Kretingoje ir Palangoje buvo imami neteisėti mokesčiai už apsilankymą pas šeimos gydytoją arba išrašomą siuntimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai. Nedidelėje ambulatorijoje Klaipėdoje imtas neteisėtas mokestis už bendrą kraujo tyrimą.

S.Dabravalskio teigimu, po patikrų situacija kai kuriose gydymo įstaigose pagerėjo – pažeidimai buvo pašalinti.

Gydyklos gudrauja

Pasak vedėjo, kai kurios gydymo įstaigos yra linkusios gudrauti. Jis paminėjo neseniai gautą skundą, kai paciento paprašyta susimokėti už kompiuterinės tomografijos tyrimą. Iš tikrųjų jis turi būti atliekamas nemokamai.

Gydymo įstaigoje viešai matomame stende paaiškinta, kad socialiai draustiems pacientams, turintiems II lygio specialisto siuntimą, kompiuterinės tomografijos tyrimas ir įvertinimas atliekamas nemokamai.

Tačiau kitas sakinys aiškina, kad paciento pageidavimu už atlikto tyrimo vaizdų surinkimą ir padarytą nuotrauką reikia sumokėti 60 litų.

„Ties žodžiu “nemokamai„ turi būti padėtas taškas. Paprastam žmogui reikalingas tyrimo išrašas, o ne nuotrauka. Juk Ligonių kasa moka už konsultaciją“, – paaiškino S.Dabravalskis.

Bijo gydytojų reakcijos

Klaipėdoje per nepilną pusmetį dėl mokamų paslaugų sulaukta pusšimčio skundų. Vedėjas apgailestavo, kad tik nedidelė dalis žmonių ryžtasi ieškoti teisybės. Tad gauti skundai tėra ledkalnio viršūnė.

Dauguma ieškančiųjų teisybės pageidauja likti anonimais, tačiau siekdama apsiginti nuo gydymo įstaigų priekaištų dėl išgalvotų skundų Ligonių kasa prašo nurodyti savo asmens duomenis.

Kai kurie pacientai papasakoti apie priemokas ryžtasi tik po to, kai bus išleisti iš ligoninės.

„Žmonės baiminasi neigiamos gydytojų reakcijos. Tokia terpė labai palanki gydymo įstaigoms“, – įsitikinęs Ligonių kasos atstovas.

Patarė nebijoti klausti

S.Dabravalskis pastebi, kad konfliktai dažnai kyla dėl nesusikalbėjimo. Tad gydymo įstaigose apsilankantiems žmonėms jis siūlė nebijoti klausti ir išsiaiškinti situaciją.

„Jei sutrikote ar nematote informacinio stendo apie mokamas bei nemokamas paslaugas, šito pasiteiraukite registratūros darbuotojų. Jeigu jie neatsako į rūpimus klausimus arba neparodo stendo, kreipkitės į administraciją“, – patarė Ligonių kasos atstovas.

Pasak S.Dabravalskio, dabar dažniau nutinka taip, kad žmogus nieko neišsiaiškinęs sumoka už paslaugą, o tada ateina aiškintis į Ligonių kasą.