PANDEMIJA ATVĖRĖ PIKTŽAIZDĘ – ŠEIMOS GYDYTOJUS NUO DARBO ATBAIDO NE TIK KRŪVIS IR MAŽI ATLYGINIMAI

Šiuo metu Lietuvoje dirbančių šeimos gydytojų – kiek daugiau nei 2 tūkst. Ar tiek pakanka? – teiravosi LNK žinios.

„Aš manau, kad turėtų būti kažkur 2200 turbūt“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas  Vytautas Kasiulevičius.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), šių metų birželio mėnesio duomenimis, pagal gydymo įstaigų pateiktus duomenis, trūksta 79 šeimos gydytojų, o specialistų aruodas nesipildo – priešingai – mažėja.

Pavyzdžiui, Centro poliklinikoje dabar būtų galima priimti mažiausiai šešis šeimos gydytojus. „Iš 93 apylinkių šią akimirką aštuonios mūsų gydytojos yra vaiko auginimo atostogose ir dvi apylinkės iš tiesų yra likę be gydytojų“, – atviravo Centro poliklinikos administratorė Džiuginta Morkūnaitė.

Be to, įstaigoje yra ir garbaus amžiaus gydytojų, keturi specialistai darbo sutartis jau nori nutraukti. Toks specialistų trūkumas stipriai atsiliepia dirbančiam kolektyvui. „Jaučiame, jei turime laisvų vietų, registruoja pas mus, o mūsų pačių pacientai neranda laiko, kada prie mūsų prieiti. Tai mes jau nespėjame vykdyti, pavyzdžiui, prevencinių programų“, – kalbėjo Centro poliklinikos šeimos gydytoja Mantė Barzdenytė.

Nepaisant krūvių ir darbuotojų trūkumo, dar didesnę įtampą kelia į nugarą kvėpuojantis privatus sektorius. „Gydytojai visą laiką migruoja, tai, ne paslaptis, – ir aš esu gavusi ne vieną pasiūlymą kažkur kitur pabandyti, bet kiekvieno pasirinkimas – kas kur nori. Mane laiko kolegos, darbinė aplinka“, – atviravo M. Barzdenytė.

Prognozuojama, kad maždaug per artimiausius dešimt metų šeimos gydytojų trūkumas tik didės.

Vyriausybinės strateginės analizės centro pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad 2020 metais labiausiai trūko bendrosios praktikos slaugytojų ir šeimos gydytojų. Dažniausiai įvardijamos priežastys – dėl COVID-19 pandemijos padidėję darbo krūviai, specialistų susirgimai, išėjimas į pensiją. 

Prognozuojama, kad maždaug per artimiausius dešimt metų šeimos gydytojų trūkumas tik didės. „Krūviai yra milžiniški, žmonės – perdegę. Manau, kad ne skaičiuje esmė, bet pačioje koncepcijoje – ką turėtų šeimos gydytojai daryti. Todėl, kad šiuo metu žingsnis po žingsnio jie yra verčiami būti raštų, raštelių, pažymų – visokių nukreipimų, siuntimų rašytojai“, – sakė Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Anot pašnekovės, dabar šeimos gydytojai realiai neatlieka klinikinio darbo, o krūviai tokie, kad pacientai gydomi konvejeriu. „Tikrai stengiamės suktis, bet nelabai kartais ir spėjame, tai žmonės irgi skundžiasi, kad prisiskambinti neišeina, ar registracijos eilės labai ilgos, bet mes tiesiog fiziškai jau nebespėjame jų aptarnauti, nes per dieną kažkur 50-60 žmonių, tai reikia įsivaizduoti, koks yra didelis krūvis“, – neslėpė M. Barzdenytė.

Neatmetamas specialistų išėjimas į kitus sektorius, o tarp pagrindinių priežasčių įvardijama ir specialistų migracija, ir švietimo pasiūla. „Šeimos gydytojų trūkumas – visoje Europoje chroniškas. Tai vis tiek gana sudėtinga profesija, kupina iššūkių“, – teigė VU Medicinos fakulteto prodekanas V. Kasiulevičius.

Parengti šeimos gydytoją trunka devynerius metus. „Per dešimtmetį mes paruošėme 327 šeimos gydytojus. Pasirenkančių šią programą – tikrai daug. Dabar šeimos medicinos programoje studijuoja 116, tai – gana daug. Šiemet įstojo 40“, – detalizavo V. Kasiulevičius.

Stojančiųjų vis dar yra, tačiau apie dešimt procentų jaunųjų specialistų išvyksta. „Jei tik pasižiūri, kas yra į vakarus nuo Lietuvos, tai atlyginimų skirtumai tikrai dramatiški“, – pridūrė jis.

Dažniausiai išvykstama į Vakarų Europą – Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis. Svetur atlyginimas gali būti didesnis net iki penkių kartų. Vis dėlto, šiuo metu ir Lietuvoje uždirbti įmanoma.

„Jauno šeimos gydytojo atlyginimas labai priklausys nuo įstaigos, kurioje jis planuoja dirbti, bet tikrai regionuose matome skelbimų, kur siūloma 3 tūkst. eurų „į rankas““, – teigė Medicinos fakulteto rezidentų tarybos pirmininkė Kamilė Marcinkevičiūtė.

„Pasiskirstymas yra labai netolygus – didžiuosiuose miestuose šeimos gydytojų užtenka. Tuo tarpu, periferijoje, rajonuose – trūkumas yra tikrai žymus. Antra, ką reikia pastebėti, – ypatingai rajonuose, dauguma šeimos gydytojų yra vyresnio amžiaus. Problema, užprogramuota į priekį, kad ji tik sunkės“, – sakė Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

Ne tik atlyginimai ar krūviai atbaido nuo šeimos gydytojo profesijos. Anot pašnekovės, stiprią įtaką turi ir visuomenės požiūris. „Tai – tarsi kažkoks gydytojas, kuris rašo siuntimus, išduoda nedarbingumą ir pildo kitus popierinius dalykus. Toks tarsi visų specialistų išaukštinimas ir šeimos gydytojų vaidmens sumažinimas vyrauja visuomenėje“, – atviravo K. Marcinkevičiūtė.

Slaugytojų tragiškai trūksta. Nėra reglamentuoti krūviai – nei šeimos gydytojų, nei specialistų, ir neaišku, kiek iš tikrųjų tų žmonių turi aptarnauti.

„Ne pačių šeimos gydytojų reikėtų didinti skaičių, bet asmenų, kurie padeda. Tai yra komandos – padėjėjų, slaugytojų. Slaugytojų tragiškai trūksta. Nėra reglamentuoti krūviai – nei šeimos gydytojų, nei specialistų, ir neaišku, kiek iš tikrųjų tų žmonių turi aptarnauti“, – į piktžaizdę bedė Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė A. Gerliakienė.

Centro poliklinikoje slaugytoja dirbanti Liucija sako, kad dabar dalis darbo atliekama tuščiai. „Daug laiko atima ne medicininės problemos – tokios kaip registracija, pokalbiai su žmonėmis, skambučiai. Toks, sakyčiau, tuščias laikas“, kalbėjo ji.

Anot SAM, iki 2021 metų pabaigos planuojama nustatyti šeimos gydytojo komandos paslaugų mastą. Tai sudarys teisines prielaidas aiškiau perskirstyti šeimos gydytojo komandos narių funkcijas.