Anot profesoriaus, dar prieš keletą metų Harvardo tyrimai rodė, kad naudos kreivė ima lygėti ties maždaug 7,5 tūkst. žingsnių. O naujausia apžvalga, publikuota žurnale „The Lancet“, tai patvirtina.

„Tie, kas nueina 7 tūkst. žingsnių kasdien, turi 47 proc. mažesnę ankstyvos mirties tikimybę. Rizika mirti nuo vėžio – 37 proc. mažesnė, o susirgti antro tipo diabetu – 14 proc. mažesnė tikimybė“, – sakė profesorius.

Arūnas Emeljanovas / LNK vaizdo įrašo stop kadras

Ar daugiau – blogiau?

„9–11 tūkst. – tikrai nėra jokių studijų, kad būtų blogiau negu 7 tūkst. Tie, kurie ėjo po 10 tūkst., tegul eina. Bet pradedantiesiems surinkti 7 tūkst. žingsnių gerokai lengviau“, – nuramino A. Emeljanovas.

Geras naujienas girdi ir vyresni: pradėti niekada nevėlu.

„Geriau kuo anksčiau, bet nesvarbu – ar 80, ar 90. Žinoma, priklauso nuo sveikatos, bet žingsniai nepakenkia“, – pabrėžė profesorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikščiojimas veikia ne tik kūną, bet ir galvą.

„Fizinis aktyvumas – didžiulis gėris ne tik mūsų fiziniam kūnui, bet ir psichikos sveikatai bei kognityviniams procesams“, – sakė jis, pridurdamas, kad nueinant kasdien 7 tūkst. žingsnių, mažėja demencijos bei depresijos rizika.

Vis dėlto vien žingsnių – per mažai, jei žiūrime į ilgalaikę formą.

„Jėgos treniruotės – būtinos. Privalomi ne svarmenys ar štanga, o tavo kūnas, tai – puikiausia priemonė. Atsispaudimai, pritūpimai, įtūpstai bent 2–3 kartus per savaitę po 15–20 minučių šalia tų 7 tūkst. žingsnių būtų super“, – patarė A. Emeljanovas.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Už mūsų fizinį aktyvumą atsakingas yra tik vienas žmogus.

„Aišku, kad tu pats“, – šyptelėjo profesorius, bet priminė ir aplinkos vaidmenį: kuo daugiau takų, stadionų ir žaidimų aikštelių bendruomenėje, tuo aktyvesni jos gyventojai.

O žiniasklaidos ir mokslininkų užduotis – nuolat priminti, kad judėjimas yra sveikata.