Pasak Pasaulio sveikatos organizacija, situacija jau įgavo pasaulinės problemos mastą. Šiuo metu gydymo reikia maždaug 250 mln. žmonių 78 pasaulio šalyse. Apie tai praneša BBC.
Kaip parazitas patenka į organizmą
Šistosomozė, dar vadinama „moliuskų karštine“, perduodama per sąlytį su gėlu vandeniu. Užsikrėtimas vyksta aiškiu, bet itin klastingu mechanizmu. Parazito lervas perneša gėlavandenės sraigės – jos išskiria fermentus, leidžiančius prasiskverbti pro žmogaus odą.
Patekusios į kraujotaką, lervos subręsta ir įsikuria kraujagyslėse. Patelės deda tūkstančius kiaušinėlių, kurių dalis nepasišalina iš organizmo ir kaupiasi kepenų, plaučių bei dubens organų audiniuose. Imuninė sistema, bandydama sunaikinti parazitus, kartu pažeidžia ir sveikus audinius.
Hibridiniai parazitai – naujas iššūkis
Ypatingą mokslininkų susirūpinimą kelia šistosomų hibridizacija. Profesorė Janelisa Musaya iš Malavio nustatė, kad žmonių ir gyvūnų šistosomų rūšys pradėjo kryžmintis tarpusavyje.
Tai kelia rimtų pavojų: hibridinės formos gali būti atsparesnės įprastiems vaistams ir gebėti cirkuliuoti tiek tarp žmonių, tiek tarp gyvūnų, o tai labai apsunkina ligos kontrolę. Tyrimai rodo, kad apie 7 proc. nustatytų parazitų jau yra hibridai, tačiau mokslininkai įspėja, jog tai gali būti tik „ledkalnio viršūnė“.
Lytinių organų ir reprodukcinės sistemos pažeidimai
Viena pavojingiausių ligos formų yra urogenitalinė šistosomozė. Tokiu atveju parazitai pažeidžia lytinius organus, sukeldami lėtinius skausmus, nevaisingumą, padidindami ŽIV užsikrėtimo riziką ir skatindami onkologinių ligų vystymąsi.
Moterims regionuose, kur reprodukcinė funkcija turi didelę socialinę reikšmę, ši liga dažnai tampa asmenine tragedija. Situaciją apsunkina tai, kad šistosomozės simptomai neretai painiojami su lytiškai plintančiomis infekcijomis, todėl tinkamas gydymas vėluoja.
Ar liga gali išplisti į Europą?
Nors Afrika išlieka pagrindiniu šistosomozės židiniu, pavieniai atvejai jau užfiksuoti Kinijoje, Indonezijoje ir Pietų Europoje. Klimato kaita, aktyvus turizmas ir migracija sudaro palankias sąlygas gėlavandenėms sraigėms – ligos pernešėjoms – plisti naujuose vandens telkiniuose.
Prognozės ir būsimos grėsmės
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2006 metų dėl masinių gydymo programų šistosomozės paplitimą pavyko sumažinti 60 proc. Tačiau šiai pažangai kyla rimtas pavojus – per pastaruosius penkerius metus parazitų kontrolės programų finansavimas sumažėjo 41 proc.
Mokslininkai perspėja, kad nesiėmus skubių veiksmų, mutavusios hibridinės parazitų formos gali išstumti įprastas rūšis ir paversti šistosomozę nauja, sunkiai kontroliuojama pasauline krize.
(be temos)
(be temos)
(be temos)