Apie tai, kaip šie pokyčiai paveiks darbo rinką, kokių sprendimų gali imtis darbdaviai ir ko verta pasimokyti iš kaimynų, pasakoja darbuotojų gerovės platformos „MELP“ valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.

– Kaip reikšmingai mokesčių reforma paveiks papildomo sveikatos draudimo naudą darbuotojams?

– Poveikis bus tikrai reikšmingas. Įmonėms tai bus proga iš naujo įvertinti savo siūlomus draudimo paketus ir įmokų dydžius, taip pat pagalvoti, ar toliau drausti darbuotojus tokia pačia apimtimi, ar siūlyti kitas alternatyvas. Tai tikrai svarbus pokytis.

– Kokias strategijas, jūsų manymu, pasirinks darbdaviai? Ar daug įmonių gali svarstyti sumažinti draudimo rizikas, o gal visai atsisakyti tam tikrų paslaugų? 

– Jau girdime, kad kai kurie darbdaviai pradėjo planuoti 2025 metų biudžetus, remdamiesi nauja neapmokestinama suma – 350 eurų per metus (anksčiau tai buvo iki 25 proc. metinių darbuotojo pajamų).ai tampa kaip atskaitos rodikliu daugeliui darbdavių. Jie sako, kad galimai naudos tą sumą, kaip draudimo įmokos sumą.

Tikėtina, kad nemaža dalis darbdavių persiorientuos ir apribos draudimo įmokas iki šio limito. Kiti – gal mažesnė jų dalis – liks prie įprastų, didesnių įmokų, kurios iki šiol dažnai siekdavo 550–600 eurų per metus. Tokie darbdaviai sutiks mokėti papildomus mokesčius.

LNK stop kadras

– Kokias alternatyvias naudas darbdaviai galėtų pasiūlyti darbuotojams, jei draudimas bus sumažintas arba visai atsisakytas?

– Geriausia – leisti žmonėms rinktis. Pastaraisiais metais tai tampa vis populiaresnė praktika. Iki šiol tik apie penktadalis įmonių siūlė darbuotojams pasirinkti pageidaujamas naudas. Sveikatos draudimas buvo beveik nekvestionuojamas – itin populiarus, naudotas daugiau kaip 240 tūkst. žmonių.

Tačiau jei atsiranda proga peržiūrėti sistemą – tai gali būti naudinga. Darbuotojai galės rinktis: ar sveikatos draudimą (kad ir ribotą), ar kitas naudas – sportą, sveikatingumą, maistą. 

– Ar tokie mokestiniai pokyčiai priartina mus prie Vakarų Europos standartų, ar nuo jų nutolina?

– Brangimas susideda iš dviejų dalių. Viena – tai vadinamasis saugumo mokestis, kurį galima suprasti kaip solidarumo principą. Kitas aspektas – mažėjanti neapmokestinama suma. Tai šiek tiek priartina prie kai kurių užsienio modelių, kur tokios ribos dažnai yra mažesnės nei anksčiau buvo Lietuvoje.

Iki šiol sveikatos draudimas buvo palankiai apmokestinamas, tapo populiarus, daugelis jį laikė standartu. Dabar situacija keičiasi. Sveikatos draudimas gali būti labiau taikomas konkrečiai – ligos, nelaimės, ambulatorinio gydymo atvejais – o papildomos paslaugos taps brangesnės ir mažiau prieinamos.

Kartu galima žvalgytis į kitas lengvatas – pavyzdžiui, tvarų judėjimą, prevenciją. Tai būtų kryptys, kuriomis verta eiti. Sakyčiau, kad yra dalykų, kuriuos Lietuvoje galėtų padaryti papildomais, atsižvelgiant į papildomas naudas.  

– Ar šie pokyčiai gali paveikti darbuotojų motyvaciją ar jų lojalumą įmonėms? Ar manote, kad tai neturės įtakos ieškotis geresnės darbo vietos dėl tokių dalykų? 

– Svarbus klausimas. Tikėtina, kad susiformavęs įprotis turėti sveikatos draudimą bus stiprus, bet jei keičiasi visiems – pokytį išgyvens visi panašiai, pamažės draudžiamų rizikų arba suma sumažės.

Tačiau jei darbuotojams bus leidžiama rinktis – tai gali net pagerinti situaciją. Jaunesni darbuotojai, ypač vyrai, ir taip nebuvo dideli draudimo šalininkai. Kai draudžiami visi – gerai, bet jei atsiranda galimybė pasirinkti, kai kam tai bus net patraukliau. Kitiems – galbūt ne. Laisvė rinktis padėtų amortizuoti neigiamą pokytį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal turite gerų pavyzdžių iš kaimyninių šalių, ypač dėl mokestinių lengvatų sveikatai ar sportui?

– Pavyzdžių tikrai yra. Latvija iki šiol taikė 480 eurų per metus lengvatą sveikatai ir maistui. Nuo 2025 m. ši suma didėja iki 700 eurų. Tai pavyzdys, kaip kai kurios šalys didina lengvatų ribas – galbūt ateityje taip bus ir Lietuvoje.

Estijoje jau daug metų veikia 400 eurų per metus lengvata sportui ir sveikatingumui. Ja galima pasinaudoti be papildomų mokesčių – nuo sporto renginių iki treniruočių klubuose. Sakyčiau, šį modelį jie sėkmingai perėmė iš Suomijos, pritaikė savo šalyje ir jis puikiai veikia – darbuotojai patenkinti. Be to, prevencinės priemonės padeda bent iš dalies sumažinti sveikatos sistemos apkrovą, dėl kurios nerimauja valstybė.

– Apibendrinant – ar mažesnės įmokos tikrai reiškia blogą dalyką darbuotojui?

– Sakyčiau, kad viena vertus, tai yra galimybė peržiūrėti, ką iki šiol taikėme. Ne visiems vienodai, bet atsiranda pasirinkimo galimybė. O pasirinkimas ir laisvė darbuotojams visada buvo labai vertinami. Kitas dalykas – jeigu sveikatos draudimas bus labiau orientuotas į gydymą ar ambulatorines paslaugas, jis labiau atitiks savo pradinę paskirtį, nes būtent tam ir buvo sukurtas.

Todėl visos papildomos paslaugos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į draudimą, gali nublankti arba būti pakeistos kitomis – tikėtina, brangesnėmis. Vis dėlto nelaimės ar ligos atveju sveikatos draudimas ir toliau išliks aktualus.