Kasmet spalio 12–20 dienomis minima judamojo aparato arba Pasaulinė kaulų ir sąnarių savaitė.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyrius primena, kad lėtinės neinfekcinės ligos (LNL), tokios kaip širdies ir kraujagyslių, vėžys, diabetas ir lėtinės kvėpavimo takų ligos šiandien sudaro daugiau kaip 63 proc. visų mirties priežasčių pasaulyje. Kiekvienais metais dėl LNL numiršta apie 9 milijonų žmonių iki 60 metų amžiaus.

Ypač akcentuojami keturi svarbiausi ir bendri rizikos veiksniai: tabako naudojimas, nesveika mityba, fizinis pasyvumas ir žalingas alkoholio vartojimas.

Kaulų ir sąnarių pažeidimai yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri visame pasaulyje kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių. Pagal paplitimą judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje tarp visų ligų, t. y. apie 24 proc. pasaulinio gyventojų turi pakenktą judamojo aparato sistemą. Beveik pusė Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų vyresnių nei 18 (apytiksliai 48 procentai) turi pažeistą judamojo aparato sistemą (2008 m.), o Vokietijoje asmenų sergančių šiomis ligomis yra gerokai virš 4 milijonų (2005 m.). Gydymas ir prarastos darbo užmokesčio išlaidos dėl judamojo aparato ligų JAV per 2004 m. buvo įvertintos 849 milijardais dolerių ir sudaro net 7.7 proc. bendrojo vidaus produkto. O Vokietijoje statistikos duomenimis nedarbo dienų dėl reumatinių ir judamojo aparato ligų susidaro apie 50–60 milijonų per metus.  Sąnarių skausmas ir judėjimo funkcijos sutrikimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimo formų.

Tarptautinė artrito ir reumato asociacija ypač akcentuoja nemedikamentinį gydymą ir įvairialypę pagalbą sergantiems. Jų siūlomas nemedikamentinio gydymo algoritmas:

1. Nuolatinis pacientų ir jų artimųjų mokymas.

2. Savarankiško gydymosi programos (pvz., Artrito fondo savarankiško gydymo programa).

3. Socialinio darbuotojo pagalba.

4. Psichologo pagalba esant reikalui.

5. Svorio mažinimas (antsvorio ar nutukimo atvejais).

6. Nuolatinis aerobinių pratimų taikymas (specialioji kineziterapinė programa ir bendroji lavinamoji programos).

7. Įvairios fizioterapijos ir balneoterapijos procedūros.

8. Raumenų stiprinimo programos.

9. Įvairialypė pagalba ambulatoriškai gydomiems pacientams (mobilumas, apsipirkimas, kultūrinė programa ir kt.).

10. Tinkamos avalynės parinkimas.

11. Įtvarų ir kompensacinės technikos pritaikymas, esant būtinybei.

12. Sąnarių apsauga pritaikant fizinį krūvį, atliekant judesius be apkrovos.

13. Ligonių užimtumo ir įdarbinimo programos ir pan.

Kai kuriuose studijose nurodoma, kad iki pilnametystės nugaros ir kaklo skausmus patiria nuo 30 iki 51 proc. vaikų bei paauglių. Dažniausiai nuo nugaros skausmo kenčia šių specialybių darbuotojai:

1. Kontorų darbuotojai – daug laiko sėdėdami kartais nerangiose padėtyse, dažnai kūprindamiesi prie kompiuterių klaviatūros ar galbūt sėdėdami paprasčiausiose kėdėse, nepritaikytose nei jų ūgiui, nei svoriui.

2. Slaugytojos – dažnai ant kojų išbūna visą dieną, taip pat kelia ir neša sunkius daiktus, būna įvairiose nepatogiose padėtyse.

3. Vairuotojai – ilgos valandos praleistos prie vairo, sėdint ne visada patogioje automobilio kėdėje, kartu su ilgalaikiu judėjimo apribojimu.

4. Pagalbiniai darbininkai (krovikai) – didelė įtampa nuo didelių svorių kėlimo bei nešimo ir dažnai atliekant nekoordinuotą, nerangų sukimosi judesį nešant svorį.

5. Mokytojai ir darželių-lopšelių auklėtojai – dažnai besilankstantys iki vaiko ūgio lygio arba keliantys mažus vaikus.

Osteoporozė yra didelė sveikatos problema pasauliniu mastu. Ja serga apie 200 milijonų žmonių, osteoporoze rizikuoja susirgti 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų virš 50 metų amžiaus. Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) yra paskelbusi šią ligą antra didžiąja liga pasaulyje ir, anot Tarptautinio Osteoporozės Fondo (TOF), dėl osteoporozės hospitalizacijų būna žymiai daugiau nei dėl daugumos kitų ligų, tokių ir kaip krūties vėžys ar širdies infarktas. Todėl kasmet, spalio 20-ąją minima Pasaulinė osteoporozės diena.

Osteoporozė yra toks kaulo išretėjimas, dėl kurio jis gali lūžti, skeletui nepajėgiant atlaikyti įprastinių krūvių. Šia lėtine liga gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai tai atsitinka vyresniems kaip 50 metų, ypač moterims. Deja, osteoporozė iš pradžių neturi jokių aiškių simptomų, ji nejuntama. Neretai pirmasis ligos požymis būna kaulo lūžis po lengviausios traumos ar net nepatyrus traumos. Sergant osteoporoze, po truputį mažėja ūgis, deformuojasi krūtininė stuburo dalis, t. y. formuojasi kupra ir skauda kaulus, ypač stuburo srityje.

Osteoporozė skirstoma į pirminę (senatvinę) osteoporozę – ja serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, tačiau moterys – 5–6 kartus dažniau, ir antrinę osteoporozę, atsirandančią dėl įvairių ligų (hipertirozės – per aktyvios skydliaukės veiklos, hiperparatirozės – per aktyvios prieskydinių liaukų veiklos, lėtinių sąnarių, inkstų, plaučių, žarnyno ligų, mielominės ligos, kai kurių paveldimų ligų) ar vaistų vartojimo. Apskaičiuota, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžimas ištinka vieną iš trijų moterų ir vieną iš aštuonių vyrų.

Osteoporozės rizikos veiksniai yra šie:

1. Vyresnis amžius ( didesnis nei 50 metų).

2. Moteriška lytis.

3. Paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje ar giminėje).

4. Smulkus kūno sudėjimas (ploni ir mažos masės kaulai).

5. Ypač maža kūno masė.

6. Menopauzė.

7. Jauname amžiuje pašalintos kiaušidės.

8. Fizinis pasyvumas (ypač ilgalaikis gulėjimas lovoje dėl įvairių lėtinių susirgimų).

9. Nuolat mažas kalcio ar vitamino D kiekis maiste.

10.  Alkoholio vartojimas ir rūkymas.

11.  Kai kurios lėtinės sveikatos problemos (hipertireozė, hiperparatireozė, Kušingo sindromas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kai kurios skrandžio operacijos ir kt.).

12.  Kai kurių vaistų šalutinis poveikis.