PLAUČIŲ VĖŽIU SERGANTI MEDIKĖ: ATRODĖ, KAD JAU VISKAS, BET IR VĖL TURIU VILTIES

Medikei Audronei buvo 55-eri, kai eilinės sveikatos patikros metu jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Plaučių vėžio diagnozė ir nuolatinės efektyvaus gydymo paieškos ne tik vargino, bet ir nedavė gerų rezultatų – liga progresavo. Galų gale vienas tyrimas atvėrė naujų galimybių.

Sunku susitaikyti su diagnoze

Audronė prisipažįsta: buvo laikas, kai galvoje sukosi pačios liūdniausios mintys ir atrodė, kad jau viskas – išeities nebėra.

Maždaug prieš šešerius metus moteris nejautė jokių simptomų, buvo darbinga, o bendrieji kraujo tyrimai – geri, tačiau, atlikus plaučių rentgenogramą, buvo pastebėtas pakitimas – 2 cm darinys kairiajame plautyje. Vėliau Audronei buvo diagnozuotas antrosios stadijos plaučių vėžys.

„Buvau darbinga, nejaučiau jokių simptomų. Gal kartais pajusdavau silpnumą ar padidėdavo prakaitavimas, bet sulaukus 55-erių pasitaiko  įvairių su menopauze susijusių dalykų, tad nekreipiau į tai dėmesio. Negana to, nekosėjau, nesirgau bronchitu, plaučių uždegimu, niekada nerūkiau“, – pasakoja pacientė.

Kai tyrimai parodė pakitimų, moteris kalbėjosi apie rezultatus su rentgenologu, diskutavo su kitais savo kolegomis, tačiau prisipažįsta, kad pati situaciją neigė – atsisakė patikėti, kad serga, nes jautėsi visiškai sveika. Tik patvirtinus diagnozę ir išgirdus, kad nustatytas plaučių vėžys, atėjo suvokimas ir, kaip ji sako, atrodė, lyg žemė pradėjo slysti iš po kojų.

Išsamaus plaučių vėžio genomo ištyrimo prieinamumas yra ribotas, o ir ne visas tikslinis gydymas žmonėms, sergantiems plaučių vėžiu, yra prieinamas.

„Pati esu vidaus ligų gydytoja ir man ta diagnozė žinoma iš profesinės pusės. Esu mačiusi daugybę tokių pacientų po operacijų, chemoterapijos ir žinojau, kas gali nutikti vėliau. Manau, kad tai, jog esu medikė, man nepadėjo. Neklausiau savo pačios patarimų, kuriuos paprastai duodu pacientams. Buvo labai sunku patikėti ir priimti informaciją, kad man taip nutiko, galvoje sukosi galybė minčių – kas toliau, ką daryti, nejaugi viskas baigta? Iškilo daug klausimų, tačiau turėjau susiimti ir kabintis į gyvenimą net ir išgirdusi tokią diagnozę“, – prisimena moteris.

Išbandyti metodai nepadėjo

Audronę prižiūrinti gydytoja pulmonologė Neringa Vagulienė pasakoja, kad 2016 m., pacientei nustačius IIA stadijos plaučių adenokarcinomą, buvo paskirta chirurginė operacija, paskui – adjuvantinė (papildoma – red. past.) chemoterapija, tačiau liga ir vėl atsinaujino.

Gydytoja pulmonologė N. Vagulienė. / Nuotr. iš asmeninio archyvo. 

„Po septynių mėnesių plaučių vėžys išplito į tarpuplaučio, viršraktikaulinius ir kaklo limfmazgius. Vėliau vėl skyrėme chemoterapiją, po kurios tęsėme palaikomąjį gydymą angiogenezės inhibitoriumi – tai truko trejus metus ir devynis mėnesius. Tada Audronei liga pradėjo progresuoti, skyrėme imunoterapiją, bet po septynių mėnesių liga vėl ėmė plisti. Didėjo ne tik tarpuplaučio ir kaklo limfmazgiai, bet ir išryškėjo daugybinės metastazės kepenyse. Dėl navikinių masių spaudimo į stemplę jai tapo sunku nuryti kietą maistą“, – pasakoja gydytoja N. Vagulienė.

Naujos kartos tyrimas

Tuo metu Audronei buvo nustatyta ketvirta ligos stadija – metastazės kaklo limfmazgiuose ir kepenyse. Kadangi vienas naujausių gydymo metodų – imunoterapija – nebuvo veiksmingas, gydytoja pasiūlė atlikti išsamų vėžio genomo tyrimą.

„Atliekant išsamų vėžio genomo tyrimą, vienu metu ne tik ištiriami 324 su vėžiu susiję genai ir specifiniai jų pokyčiai, bet ir pateikiama informacija apie taikinių terapijos ir imunoterapijos skyrimo galimybę, vykdomus klinikinius tyrimus esant šių genų pokyčių padeda priimti sprendimus dėl gydymo. Vėžio genomo tyrimai gali atverti naujų ir efektyvių gydymo galimybių, o tai gali būti praleista pasitelkus standartinius tyrimo metodus“, – pasakoja gydytoja.

Šio tyrimo metu pacientės navikiniame audinyje nustatyta reta ROS1 mutacija ir patikslintas gydymas – taikinių terapija ROS-1 inhibitoriumi, kuri yra veiksminga esant šiai mutacijai. Paskyrus gydymą, žymiai sumažėjo visi navikiniai dariniai ir išnyko rijimo sutrikimas. Audronei išplitusį plaučių vėžį pavyksta kontroliuoti jau penkerius metus.

„Dabar aš jaučiuosi gerai – nebekankina smaugimo jausmas, nėra rijimo sutrikimų, galiu valgyti taip, kaip anksčiau. Vėl toleruoju fizinį krūvį, einu ir nedūstu, galiu lengvai užlipti laiptais. Vartoju vaistus ir kol kas viskas yra gerai. Nežinau, kiek tęsis tas poveikis, bet šiandien tikrai džiaugiuosi, vėl turiu vilties“, – sako pacientė.

Neskiria finansavimo

Gydymas pagal nustatytus biožymenis inovatyviais vaistais duoda puikių rezultatų, tačiau šis inovatyvus tyrimas ir gydymas prieinami ne visiems. Išsamaus vėžio genomo tyrimo, kuris buvo atliktas pacientei, ir šiuo metu paskirtų vaistų valstybė nekompensuoja.

Medikės teigimu, Lietuvoje neabejotinai reikalingas geresnis inovatyvių tyrimo ir gydymo galimybių prieinamumas. Tai yra esminis žingsnis siekiant reikšmingai pagerinti žmonių, sergančių išplitusiu plaučių vėžiu, išgyvenamumą.

„Išsamus plaučių vėžio genomo tyrimas padeda priimti klinikinius sprendimus dėl plaučių vėžiu sergančių pacientų gydymo. Tikslinis gydymas, atsižvelgiant į nustatytus genetinius pokyčius navikiniame audinyje duoda puikių gydymo rezultatų, kaip ir Audronės atveju. Tačiau šiandien išsamaus plaučių vėžio genomo ištyrimo prieinamumas yra ribotas, o ir ne visas tikslinis gydymas asmenims, sergantiems plaučių vėžiu, yra prieinamas“, – sako gydytoja N. Vagulienė.