Plaučių vėžys – piktybinis plaučių susirgimas – viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų. Kasmet pasaulyje nustatoma apie 2 mln. naujų atvejų, iš kurių net apie 1,8 mln. baigiasi mirtimi. Gydytojai pastebi: anksčiau plaučių vėžys vadintas vyrų liga, tačiau dabar ja vis dažniau suserga moterys.

„Lietuvoje situacija taip pat nedžiuginanti – kiekvienais metais diagnozuojama apie 1,5 tūkst. naujų atvejų. Vien Kauno klinikose per metus suteikiama virš 1 700 onkologinių paslaugų žmonėms, sergantiems plaučių vėžiu“, – sako Kauno klinikų Krūtinės ląstos navikų teminės grupės ir Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektorius vadovas prof. Marius Žemaitis.

Pokalbis su juo apie plaučių vėžį, rizikos veiksnius ir gydymo galimybes.

– Kokie simptomai gali išduoti plaučių vėžį?

– Plaučių vėžys – klastinga liga, kuriai išsivystyti prireikia net ir ne vienų metų. Pasaulyje ir Lietuvoje 70–80 proc. atvejų diagnozuojami jau pažengusioje stadijoje. Taip yra todėl, kad plaučių vėžio simptomai panašūs į bet kurios kitos plaučių ligos, pavyzdžiui, astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ar bronchito. Sergantys skundžiasi nespecifiniais simptomais, tokiais kaip kosulys, skrepliavimasis, dusulys, gali pasireikšti krūtinės skausmas. Simptomas, priverčiantis sunerimti – kraujo atkosėjimas.

Pacientai, sergantys plaučių vėžiu, dažniausiai yra daug metų rūkantys, jų kvėpavimo takai, plaučiai jau būna pažeisti, jie dažnai kosėja, skrepliuoja, jiems sunku pastebėti naujus fizinius pokyčius, atsiradusius dėl onkologinės ligos. Todėl labai svarbu kuo ankstesnė plaučių vėžio diagnostika dar iki pasirodant ligos simptomams.

Sergantys skundžiasi nespecifiniais simptomais, tokiais kaip kosulys, skrepliavimasis, dusulys, gali pasireikšti krūtinės skausmas. Simptomas, priverčiantis sunerimti – kraujo atkosėjimas.

– Kokiai žmonių grupei didžiausia rizika susirgti plaučių vėžiu?

– Seniau plaučių vėžiu susirgdavo žymiai daugiau vyrų nei moterų. Tai buvo siejama su didesniu rūkymo paplitimu tarp vyrų. Tačiau ES šalyse pastebimas pokytis – moterų mirštamumas nuo plaučių vėžio jau susilyginęs su mirštamumu nuo krūties vėžio. Šis pokytis siejamas su didėjančiu rūkančių moterų skaičiumi.

Dažniausiai serga 60–70 metų žmonės, tačiau klinikinėje praktikoje susiduriame ir su jaunesniais pacientais – 50–55 metų. Todėl, jeigu kalbėsime apie plaučių vėžio profilaktinę patikrą, manoma, kad 50–55 metų asmenis jau reikėtų tikrinti, siekiant diagnozuoti ligą dar iki pasirodančių pirmųjų simptomų.

– Kokie šios ligos rizikos veiksniai?

– Rūkymas – vienas iš pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Taip pat įtakos ligos atsiradimui gali turėti pasyvus rūkymas, profesijos ir aplinkos veiksniai, kaip oro užterštumas (didelė kietųjų dalelių koncentracija ore), radonas ir kitos medžiagos, genetinės priežastys, pavyzdžiui, didesnė tikimybė susirgti tiems žmonėms, kurių šeimos nariai sirgo onkologinėmis ligomis.

– Kokios plaučių vėžio gydymo galimybės?

– Pats efektyviausias gydymas pritaikomas tada, kai diagnozuojame plaučių vėžį pacientams, dar nejaučiantiems simptomų, pradinėse stadijose. Dėl šios priežasties ankstyva ligos diagnostika – ypač svarbi. Šiuo metu Kauno klinikose turime visą spektrą naujausių technologijų plaučių vėžio diagnostikai – nuo pozitronų emisijos tomografijos, elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos iki sudėtingiausių patologinių ir molekulinių tyrimų metodų.

Esant išplitusiam plaučių vėžiui, taikomas sisteminis gydymas. Dar prieš kelis metus taikydavome tik toksišką chemoterapiją, o šiuo metu vėžys gydomas taikinių terapija, kuri veikia tam tikrus molekulinius taikinius ant navikinių ląstelių ir nepažeidžia sveikų ląstelių.

Taip pat gydome imunoterapija. Vėžinės ląstelės nuslopina sergančio žmogaus imuninę sistemą, ir ji nebeatpažįsta vėžinių ląstelių. Plaučių vėžio imunoterapija atstato žmogaus imuninę sistemą, imuninės ląstelės tampa aktyvios ir pačios pradeda kovoti su plaučių vėžiu. Rezultatai – džiuginantys. Jeigu anksčiau po gydymo chemoterapija penkerių metų išgyvenamumas siekė vos kelis procentus, tai po gydymo naujos kartos vaistais jis siekia apie 30 proc.

– Kas leistų plaučių vėžį nustatyti anksčiau?

– ES paskelbtas kovos su vėžiu planas, didelis dėmesys skiriamas plaučių vėžiui. Yra tam tikros gairės, nurodančios, kad visose ES šalyse turėtų būti įdiegta atrankinė plaučių vėžio patikra, leidžianti ligą diagnozuoti anksčiau.

– Kaip siekiama gerinti teikiamą pagalbą sergantiems šia onkologine liga?

– Šiais metais Kauno klinikose įkurta Krūtinės ląstos navikų teminė grupė, kuri apjungia įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistus: gydytojus pulmonologus, onkologus, chemoterapeutus, onkologus radioterapeutus, chirurgus, patologus, radiologus, genetikus, reabilitologus ir dar daugiau specialistų, siekiančių užtikrinti geriausią pagalbą sergantiems plaučių vėžiu arba tiems, kuriems įtariama ši onkologinė liga.

Pagrindinis tikslas – suformuoti žaliuosius koridorius ne tik pas gydytojus specialistus, bet ir siekiant diagnozuoti ligą, radiologijoje, invaziniuose tyrimuose. Taip pat norima vystyti ir plėtoti mokslą plaučių vėžio srityje, skleisti informaciją apie šią klastingą onkologinę ligą ir dar kartą priminti visiems apie esamą situaciją tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.