„(Iniciatyva – BNS) neberinkti priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas irgi sulaukė tam tikrų diskusijų. Tai Vyriausybė atskiru nutarimu patvirtins atskirą sąrašą dėl tam tikrų medicininių priemonių kaip sąnariai, klausos aparatai arba lęšiukai, kuriuos bus galima prisimokėjus įsigyti aukštesnės ir geresnės kokybės, jeigu žmogus to nori“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

„Tačiau bendros priemokos medicininėms paslaugoms draudžiamos“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad diskutuojant dėl sveikatos priemokų uždraudimo, buvo išgirsta nuogąstavimų, ypač iš vaikus su negalia auginančių tėvų, pavyzdžiui, dėl klausos aparatų.

„Socialiai teisinga būtų, kad bazinę paslaugų dalį gauna, už paslaugas ir tas konsultacijas nemoka, bet jei norės šiek tiek ir komforto, gauti ne tik pirminę funkciją, bet galėti toliau groti ir dainuoti, galės nusipirkti, jei valstybė nekompensuoja“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Kaip rašė BNS, Ministrų kabinetas praėjusią savaitę pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Ministerijos registruotos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio, jas patvirtinus, įsigaliotų nuo 2026 metų.

Pritarus Vyriausybei, klausimas keliauja į Seimą.

Tačiau bendros priemokos medicininėms paslaugoms draudžiamos.

Vykdant šią reformą, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada peržiūrėti įkainius už paslaugas.

Pasak SAM, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau M. Jakubauskienė sako, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Kaip teigia ministerija, „Eurostat“ duomenimis, 2023 metais Lietuvos namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 31,83 proc. visų išlaidų sveikatos priežiūrai, kai Europos Sąjungos vidurkis – 14,27 procento.

Pasak SAM, Lietuvoje namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai yra vienos didžiausios, palyginti su kitomis ES šalimis, pavyzdžiui, Prancūzijoje tokios išlaidos 2022 metais sudarė 8,92 proc. nuo visų išlaidų sveikatos priežiūrai.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius BNS anksčiau sakė tokias pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.

BNS užsakymu „Vilmorus“ balandį atlikta apklausė parodė, kad šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Beveik 28 proc. respondentų teigė, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji apklausos dalyviai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.