Siekdama stiprinti pagalbą nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja teisės aktų pakeitimus ir kitas priemones, siekiant laiku atpažinti psichologinius sunkumus, stiprinti artimųjų ir visuomenės palaikymą ir supratingumą, užtikrinti veiksmingą ir savalaikę specialistų pagalbą.

Būtina atidesnė patikra

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad viena iš penkių pagimdžiusių moterų turėjo reikšmingų depresijos po gimdymo simptomų, o pastarojo laiko skaudūs įvykiai rodo, kad ši problema vis dar nepakankamai atpažįstama ir pagalbos teikiama per mažai.

„Sprendžiant šią problemą svarbus tiek institucijų, tiek ir visuomenės dėmesys ir įsitraukimas. Tėvams ir šeimoms ypač svarbus artimųjų ir visuomenės supratingumas ir palaikymas, o ministerijos inicijuojami teisės aktų pakeitimai ir kitos priemonės prisidės prie geresnės informacijos sklaidos ir pagalbos prieinamumo“, – teigia SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

Inicijuojamais teisės aktų pakeitimais siūloma nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai, vykdantys nėščiųjų ir vaikų sveikatos patikrinimus, turėtų išsamiau vertinti nėščiosios ar mamos psichologinę sveikatą ir prireikus siųsti pas specialistus pagalbos. Ministerija jau pradėjo teisės aktų rengimą ir derinimą su šeimos gydytojų, akušerių, psichikos sveikatos ir kitų specialistų organizacijomis ir nevyriausybiniu sektoriumi, o suderintus sprendimus numatoma paviešinti iki rugsėjo pabaigos.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad viena iš penkių pagimdžiusių moterų turėjo reikšmingų depresijos po gimdymo simptomų.

Laiku įvertinti situaciją

SAM pakartotinai primena asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms stacionarines akušerijos paslaugas, visais atvejais, išrašant pacientę, ją informuoti (žodžiu ir įteikiant lankstinuką) apie  depresijos po gimdymo požymius ir pagalbos galimybes. Siekiant tai užtikrinti, numatoma šioms įstaigoms iš naujo išplatinti lankstinukus, parengtus kartu su šioje srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Numatoma keisti nėščiųjų sveikatos tikrinimo reikalavimus, apibrėžtus Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos apraše, taip pat Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą ir kitus teisės aktus. Juose numatoma įpareigoti specialistų komandas pasiteirauti nėščiųjų ir mamų apie jų psichologinę (psichikos) sveikatą, įvertinti depresijos po gimdymo simptomus ir prireikus informuoti ar nusiųsti, kur galima gauti pagalbą.

Siekiant užtikrinti tinkamą specialistų pasirengimą atlikti šias naujas funkcijas, numatoma ir toliau organizuoti mokymus specialistams. Iki šiol SAM iniciatyva jau apmokyta beveik 400 specialistų – šeimos gydytojų, akušerių, gydytojų akušerių-ginekologų, slaugytojų ir kitų profesinių kvalifikacijų specialistų, o iki ateinančių metų pabaigos numatoma apmokyti dar bent antra tiek.

Taikomas veiksmingas modelis

Šeimos narių psichikos sveikatos sunkumų ir būklės vertinimas jau vykdomas startavus bandomajam šeimų lankymo teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas projektui, kuriame 16-oje bandomųjų savivaldybių paslaugos teikiamos daugiau kaip 300 šeimų.

Šis modelis parengtas pasiremiant kitų šalių patirtimi ir mokslo įrodymais grįstais paslaugos teikimo modeliais, siekiant suteikti  pagalbą laiku besilaukiančioms ir vaiką iki dvejų metų auginančioms šeimoms, kai yra padidėjusi tikimybė pasireikšti sveikatos ar socialinio pobūdžio rizikos veiksniams.

Planuojama, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. šios paslaugos turėtų būti užtikrinamos visuose šalies sveikatos centruose, teikiant paslaugas savivaldybėje arba sudarius sutartį su gretimos savivaldybės sveikatos centru.

Neretai nėščiosios ir vaikus auginančios mamos, jų artimieji neatpažįsta atsirandančių psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų požymių arba neturi galimybių apie tai papasakoti aplinkiniams, ieškoti ir gauti pagalbą. Siekiant didinti visuomenės žinias ir supratimą apie nėštumo ir  laikotarpiu po gimdymo šeimoms kylančius iššūkius ir emocinę sveikatą, numatoma inicijuoti komunikacijos kampaniją šia tema kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir specialistais.

Kur ieškoti pagalbos?

* Lietuvoje veikia psichikos sveikatos priežiūros įstaigų tinklas: kiekvienas gyventojas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašytas prie psichikos sveikatos centro, kuriame gali gauti pagalbą esant psichikos ir elgesio sutrikimų ar jų požymių.

* Psichikos sveikatos centrai per metus suteikia virš 1 mln. paslaugų gyventojams 58-iose Lietuvos savivaldybėse, o komandoje dirbantys gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas teikia kompleksinę pagalbą pagal paciento poreikius.

* Paslaugas visose savivaldybėse taip pat teikia visuomenės sveikatos biurai. Anonimines ir nemokamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas (streso, emocijų valdymo užsiėmimai, iki šešių psichologo konsultacijų, savitarpio pagalbos grupės ir kt.) gali gauti kiekvienas gyventojas, jos teikiamos grupinių arba individualių užsiėmimų formatu. Gauti šių paslaugų gali nusiųsti ir psichikos sveikatos centro specialistai, jei paaiškėja, kad psichiatro ir jo komandos narių paslaugos pacientui nereikalingos.

* Patikimą ir specialistų patikrintą informaciją apie depresiją po gimdymo ir kitus psichikos ir elgesio sutrikimus, pagalbos galimybes,  depresijos po gimdymo įsivertinimo testą galima rasti SAM tinklalapyje www.pagalbasau.lt.

* Anonimines konsultacijas taip pat teikia pagalbos linijos: „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Vilties linija“, „Sidabrinė linija“ ir kt.