Ji pabrėžia: nemažai žmonių, kreipęsi į gydytojus, kurie nustato turimų alergijų sukėlėjus, pakeitę gyvenimo būdą labai gerai kontroliuoja alergijas ir jų gyvenimo kokybė dėl to nenukenčia.
– Dėl kokių alergijų žmonės šiuo metu į Jus kreipiasi dažniausiai?
– Dėl alergijos žiedadulkėms. Tęsiasi žolių, piktžolių žydėjimas – jų žiedadulkės sukelia alergijos požymių: vandeningą slogą, čiaudulį, nosies užburkimą, taip pat ašarojimą, akių paraudimą. Serga tiek vaikai, tiek suaugusieji.
Kita dalis pacientų į mus kreipiasi dėl įvairių vabzdžių įgėlimų ir įkandimų. Bičių, vapsvų, širšių įgėlimai gali sukelti ir gyvybei pavojingą reakciją – anafilaksiją. Tai ūmai besivystančios sunkios alerginės reakcijos, pažeidžiančios dvi ir daugiau organizmo sistemas: odos, kvėpavimo, virškinimo, širdies ir kraujagyslių. Jei skubiai nesuteikiama pagalba, anafilaksija gali baigtis mirtimi.
Kitų vabzdžių, taip pat skruzdžių įkandimai yra labiau nemalonūs nei pavojingi gyvybei, tačiau ir jie sukelia diskomfortą – žmogui niežti, jis kasosi, gali kilti komplikacijų.
Yra besikreipiančių dėl alergijos saulei. Šią vasarą Lietuvoje jos buvo nedaug – kreipėsi dažniausiai sugrįžę iš ten, kur tikrai karšta.
– Ar būtent vabzdžių įgėlimai dažniausiai sukelia anafilaksiją?
– Anafilaksiją dažniausiai sukelia maistas, antroje vietoje pagal dažnumą – vaistai, trečioje – vabzdžiai.
Tokios reakcijos nedažnos. Tikrai yra nedaug žmonių, kuriems jos kyla. Tokiose didelėse šalyse kaip, pvz., Prancūzija, per metus sugelti vabzdžių nuo anafilaksijos miršta apie 60 žmonių. Lietuvoje pasitaiko pavienių atvejų, kai, įgėlus bitei, širšei ar vapsvai, žmogų ištinka anafilaksinis šokas; kasmet mirtis ištinka keletą.
Tam tikra grupė žmonių yra alergiška piktžolėms. Pavojingiausia Lietuvoje piktžolė yra kietis, labai dažnai sukeliantis kryžminių alerginių reakcijų į maistą. Yra pacientų, kurie, patyrę vienokių ar kitokių reakcijų į maistą, vis kreipiasi į gydytojus alergologus. Būna – sutinsta lūpos, patinsta gerklė, atsiranda dilgėlinė (niežtintis bėrimas visame kūne). Tik pacientui išsipasakojus, atliekant odos mėginius pagal tai, ką jis valgė, neretai nustatome, kad jis visų pirma alergiškas kiečiams. Dėl šios alergijos neretai kyla kryžminė alergija salierams, arbūzams, melionams, bananams, ramunėlėms, saulėgrąžoms, taip pat pomidorams, paprikoms, krapams, petražolėms. Tokiam žmogui valgant salotas, kurios papprastai apibūdinamos kaip sveikos, arba geriant žaliąjį kokteilį neretai įvyksta alerginė reakcija.
– Paaiškinkite, kas tos kryžminės reakcijos.
– Sakykime, žmogus – alergiškas žiedadulkėms. Žiedadulkių sudėtyje yra baltymų, kurie ir yra tikrieji alergenai. Dalis kiečių žiedadulkėse esančių alergenų – tie patys, kaip ir kituose maisto produktuose. Pvz., salierų ir kiečių žiedadulkės turi panašumų. Mūsų augalinis maistas turi minėtų žiedadulkių komponentų. Dėl to žmogus, esantis alergiškas tam tikrų augalų žiedadulkėms, valgydamas augalinį maistą, kuriame nėra ne tik tų žiedadulkių, bet ir kitų tų augalų komponentų, gali patirti alerginių reakcijų. Šių reakcijų jam gali sukelti augalai, kurių žiedadulkėse yra to paties baltymo kaip augalo, kuriam jis alergiškas, žiedadulkėse. Ši būklė vadinama kryžmine alergija. Tokių alerginių reakcijų kyla, nes įsijautrinusiai žmogaus imuninei sistemai atrodo, kad, pvz., į organizmą pateko kiečių, nors iš tiesų tai visiškai kitas maisto produktas.
Dar visai neseniai buvo pats kiečių žydėjimas, todėl mes, gydytojai alergologai, sulaukėme nemažai šiems augalams alergiškų žmonių. Atėję jie dažnai pamiršta kaip simptomą paminėti slogą – taip būna prie jos pripratę. Šie žmonės paprastai kreipiasi ne dėl slogos, o dėl pilvo pūtimo ir jo skausmų, rėmens graužimo – gastroezofaginio refliukso (GERL). Neretai nustatome, kad alergija žiedadulkėms, ypač kryžminė alergija maistui, sustiprėja žydint kiečiams.
Vis dėlto didžiausia alergiškų žiedadulkėms žmonių dalis yra alergiška beržams. Devyni asmenys iš dešimties, kurie yra alergiški beržams, alergiški ir maistui, ir kiečiams. Tokius žmones pavasarį prasidėjusi šienligė vargina visą vasarą. Tačiau alergija beržams siejasi ir su kitokiais maisto produktais: obuoliais, morkomis, lazdyno riešutais, braškėmis, avietėmis, kaulavaisiais: nektarinais, persikais, abrikosais.
Apie ketvirtadalis žmonių Europoje alergiški žiedadulkėms, didelė jų dalis – alergiški ir maistui. Žmonės, patys pastebėję, kad yra alergiški tam tikram maistui, neretai atėję pas gydytojus, nustemba, kad jie alergiški ir žiedadulkėms.
Mes, gydytojai alergologai, dirbame kaip sekliai: klausinėjame, ką žmogus valgė, kokioje aplinkoje tuo metu, kai pajuto simptomus, buvo. Pagal tai galime atsekti, kokio tipo alergijų ieškoti.
Taigi, ir nuo kiečių, ir nuo beržų kyla kryžminė alergija ir atsiranda simptomų, kurie yra visai ne alerginė sloga ir ne akių ašarojimas. Nes alerginę slogą ar akių ašarojimą žmonės suvokia kaip alergijos simptomus, o kitų – ne.
– Kokie yra netipiški alergijos simptomai?
– Jei, pvz., atsikandote obuolio, persiko ar kokio kito vaisiaus ir jums graužia burną, dilgčioja arba lyg ir aptirpo, patino lūpos ar gerklė, tai alergijos maistui simptomai.
Dėl alergijos tam tikram maistui, jo suvalgius, gali graužti rėmuo, skaudėti skrandį ar kilti refliuksas. Tačiau į šiuos simptomus žmonės dažnai numoja ranka: ai, nieko tokio – praeis. Kiti dar pasvarsto, kad tai greičiausiai dėl skrandžio bakterijos Helocobacter Pylori. Tačiau neretai dėl to kalta visai ne skrandžio bakterija, o suvalgyti maisto produktai, kuriems žmogus alergiškas. Jei pučia pilvą, skauda skrandį ar kyla refliuksas, žmogus paprastai nepagalvoja, kad dėl to kalta alergija žiedadulkėms.
Anafilaksiją dažniausiai sukelia maistas, antroje vietoje pagal dažnumą – vaistai, trečioje – vabzdžiai.
Neseniai turėjau alergišką kiečiams pacientę. Ji dešimt metų gydėsi alergiją imunoterapija. Sako: slogos jau visiškai nebėra, bet alergija maistui išlieka. Deja, ši alergija sunkiai pasiduoda gydymui. Siekiant jos išvengti, reikia tiesiog nevalgyti ją sukeliančių maisto produktų.
Vis dėlto kartais sveikai besimaitinantiems žmonėms, valgantiems daug daržovių, kyla iššūkių, kai supranta, kad jų sveiko maisto lėkštėje – daug vengtinų produktų. Tokiems žmonėms geriau valgyti gyvulinės kilmės maistą: mėsą, kiaušinius, pieną.
– Taigi, sakote, kad, jei pučia pilvą, atsiranda skrandžio skausmų, GERL simptomų, gali reikėti eiti ne pas gastroenterologą, o pas alergologą?
– Tikrai taip. Alerginė reakcija maistui pasireiškia, kai ją sukeliančio maisto atsiranda virškinimo trakte. Kūdikiams alergijos maistui simptomas gali būti tuštinimasis su krauju, gleivėmis arba pilvo skausmai, gausus atpilimas. Kūdikiai dažniausiai alergiški pienui, kiaušiniams, grūdams (kviečiams, rugiams, avižoms). Vyresnio amžiaus žmonėms naujos alergijos nustatomos dažniausiai dėl žiedadulkių. Tokių pacientų yra daug.
– Jei žmogus netoleruoja pieno produktų, kviečių baltymo glitimo, ar dėl to taip pat turėtų kreiptis į alergologus?
– Taip. Alergijos mechanizmų yra įvairiausių. Yra greitosios alergijos mechanizmas, kurį nulemia imunoglobulinas E (IgE). Simptomai pasireiškia labai greitai, per 5–10 minučių, kai alergenas patenka į žmogaus organizmą. Tai vienas iš devynių reakcijų tipų. Tą vieną reakcijų tipą nustatome įprastais tyrimais (odos mėginiais, kraujo tyrimais).
Tačiau šiandien pastebime reakcių, kurias sukelia kitos ląstelės, kitų tipų imunoglobulinai, diagnozuojame ląstelių barjero sutrikimų sukeltas alergines reakcijas. Įvairūs maisto priedai, mikroplastiko dalelės, cheminės medžiagos gadina mūsų kvėpavimo takų, odos, žarnyno barjerą. Tai daro visa mus supanti cheminė aplinka. Minėtam natūraliam mūsų organizmo barjerui suirus, įvairiausi maisto ir aplinkos baltymai gali sukelti, kaip žmonės sako, maisto produktų netoleravimą. Nors iš tiesų tas netoleravimas taip pat yra alergija, tik kitokio tipo.
– Grįžkime prie vabzdžių įgėlimų. Žmogus gali nežinoti, kad jis tam alergiškas, ir po pirmo įgėlimo gali ištikti lemtingas anafilaksinis šokas? Kas leidžia įtarti, kad konkrečiam žmogui gali pasireikšti tokia reakcija įgėlus vabzdžiui? Ar, jei žmogus apskritai kam nors alergiškas, jis turėtų nešiotis švirkštiklį su adrenalinu, kad, įgėlus vabzdžiui, iš karto galėtų susileisti vaistų?
– Tikrai ne, nereikia taip gąsdintis. Tik išimtiniais atvejais vabzdžio įgėlimas gali baigtis mirtimi. Maži vaikai, ko tėvai labai bijo, niekada nepatiria tokių stiprių reakcijų. Tokią reakciją gali sukelti tik pasikartojantis kontaktas su alergenu. Taigi, žmogui tos rūšies vabzdys turėtų būti įgėlęs ne vieną ir ne du kartus, o dažniau. Tik tada atsiranda alergija to vabzdžio, Lietuvoje dažniausiai – bitės, širšės ar vapsvos, įgėlimams. Visų pirma, tam žmogui bitės ar vapsvos įgėlimo vieta labai sutins, ir kiekvieną kartą tins vis labiau. Arba, pvz., jam išbers visą kūną. Taigi, šoko, silpnumo, dusulio ar net sąmonės praradimo, kaip patiriant anafilaksiją, nėra, bet pasireiškia kiti, lengvesni, simptomai.
Tokie pacientai turėtų ateiti pas gydytoją alergologą – jiems turėtų būti išrašyta adrenalino, kurio švirkštiklį jie ne tik turėtų visada nešiotis, bet ir žinoti, kaip tinkamai tą vaistą susileisti.
– Dabar tai žino turbūt nedaugelis.
– Adrenalinas švirkščiamas į šlaunies viršutinio trečdalio išorinį paviršių. Švirkščiamas per drabužius – nereikia vaiko ar suaugusiojo nurengti viešoje vietoje. Žinoma, negalima sušvirkšti staigiai: švirkščiama, kol suskaičiuojama iki 5–6, tik tada švirkštiklis ištraukiamas.
Tačiau, kaip minėjau, adrenalino reikėtų tik tiems, kurie jau yra patyrę alerginių reakcijų įgėlus vabzdžiui. Kita grupė – sergantys astma ir alergiški maistui, ypač vaikai.
– Pastebite, kad alergijų daugėja?
– Taip. Atsiranda vis naujų alergijų. Daugėja alergijų metalams. Vis daugiau žmonių metalo turi savo organizme: kam įdėtas danties implantas, kam metalo plokštelėmis sutvirtinta kaulo lūžio vieta, kam pakeistas sąnarys. Dar viena alergijų grupė – alergijos kvapams, tai viena sparčiausiai dažnėjančių alergijų. Tai ir alergijos kvepalams, ir įvairiems patalpų kvapikliams. Madinga prikvėpinti patalpas, tačiau tai nėra sveika.
Daugėja alergijų vaistams. Kuo daugiau žmogus vartoja vaistų, tuo didesnė tikimybė, kad jam tokia alergija pasireikš.
Daugėja alergijų maisto sudėtinėms dalims ar jų priedams. Pvz., konservantams sulfitams. Jų yra džiovintuose vaisiuose, riešutuose, kai kuriuose vynuose.
Be to, daugėja alergijų dėl užterštos aplinkos. Pvz., šį pavasarį žmonės sunkiai sirgo šienlige, nes nuolatos buvo didelis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Įrodyta, kad tokiomis sąlygomis organizmas audringiau reaguoja į alergenus. Be to, kietosios dalelės pažeidžia minėtą natūralų kvėpavimo takų barjerą. Kai jis pažeidžiamas, jį lengviau pereina ir žiedadulkės – taip jos patenka į žmogaus organizmą ir sukelia stipresnę alerginę reakciją.
Svarbi ir imuninės sistemos sveikata. Anksčiau būdavo sakoma: alerginė reakcija – per stiprus organizmo imuninis atsakas į kokią nors medžiagą. Netiesa – alergija susijusi su nusilpusia imunine sistema, kai trūksta imuninių ląstelių (limfocitų), reguliuojančių imuninį atsaką. Kai jų trūksta, išsivysto alergija. Taigi, vengiant alergijų, reikia rūpintis imunine sistema.
Svarbu negadinti mikrobiotos (žarnyno bakterijų visumos) besaikiu antibiotikų ar kitų vaistų vartojimu. Greitasis maistas taip pat sukelia uždegimą žarnyne, gadina mikrobiotą, dėl to, pvz., tokį maistą mėgstantiems paaugliams gali atsirasti spuogų. Taigi, reikėtų vengti greitojo maisto.
Cheminė aplinka irgi daro žalą mūsų sveikatai. Pvz., laurilo sulfatas, kurio yra priemonėse indaplovėms, sukelia ląstelių defektų, dėl to nukenčia natūralus organizmo barjeras – žarnynas pasidaro pralaidus, atsiranda įvairių alerginių reakcijų. Taigi, buitinę chemiją taip pat reikėtų naudoti saikingai.
– Užsiminėte apie dantų implantus. Ar kiekvienas žmogus, kuriam odontologai rekomenduoja tokį implantą, turėtų išsitirti dėl galimos alergijos metalams?
– Nemanau, kad tai daryti turėtų kiekvienas. Tačiau žmonės, sergantys neištirtos kilmės dermatitu, kuriuos anksčiau berdavo nuo metalinės sagties, žiedo ar auskarų (kai aksesuaruose dar buvo galima naudoti nikelį), kuriuos beria nuo vitamino B (gali berti ne nuo paties B vitamino, o nuo vitamine B12 esančio kobalto), turėtų išsitirti. Kobaltas yra metalas, kurio yra dantų implantuose. Paprastai sriegiami titano implantai, tačiau tame implante būna priemaišų: kobalto, mangano, chromo. Jei žmogus alergiškas toms medžiagoms, organizmas gali atmesti implantą – jis tiesiog neprigis, tirps žandikaulio kaulas, į kurį tas implantas įsriegtas. To metalo jonai skverbsis į kraują ir prasidės lėtinis uždegimas.
Jei pučia pilvą, skauda skrandį ar kyla refliuksas, žmogus paprastai nepagalvoja, kad dėl to kalta alergija žiedadulkėms.
Esu konsultavusi dėl dilgėlinės pacientų, kuriems po kaulų lūžių yra įdėtos metalo plokštelės. Kartais būna išberta ne tik ta vieta, kur įdėta plokštelė, bet ir visas kūnas. Tiesa, šiais laikais kaulų lūžių gydymą dažnu atveju sunku įsivaizduoti be minėtų metalinių plokštelių. Gera žinia, kad jos paprastai įdedamos laikinai. Tačiau, jei žmogų beria nuo tokios plokštelės, jis turėtų išsitirti, kokiems metalams yra alergiškas ir, jei jam yra siūloma sriegti danties implantą, turi pagalvoti, ar verta.
– Odontologai galbūt turėtų savo pacientus labiau paskatinti išsitirti dėl alergijų?
– Šioje srityje reikėtų daugiau viešai prieinamos informacijos. Reikia kalbėti apie tai, kad tokia alergija egzistuoja.
Kartais pigiau ir racionaliau pasikonsultuoti ir išsitirti, nei susidėti implantus akluoju būdu, o paskui kankintis. Juo labiau kad šiais laikais yra alternatyvų – dantų implantų, kuriuose nėra metalo, titanas gali būti pakeičiamas kitomis medžiagomis.
– Kaip gydoma alergija?
– Yra kelios vaistų, slopinančių alergijos simptomus, organizme kilusį uždegimą, grupės. Tačiau simptomų slopinimas nėra tikrasis alergijos gydymas, kuris prasideda nuo alergeno nustatymo, o jį nustačius – vengimo.
Alerginėms ligoms gydyti gana dažnai taikome specifinę alergenų imunoterapiją, t. y. nujautriname organizmą alergenų preparatais. Alergenų imunoterapija – gydymas, kuriam jau daugiau nei 100 metų. Tai gydymas natūraliais alergenų preparatais. Taip gydoma alerginė sloga, šienligė, astma ir greitojo tipo alerginės reakcijos, vabzdžių, pvz., bičių, širšių anafilaksija. Šis gydymas skiriamas suaugusiesiems ir vaikams nuo 5 metų amžiaus, trunka 3–5 metus. Jis gali sumažinti alergijos dydį, eigą, jautrumą, apsaugoti nuo astmos išsivystymo. Kartu, jeigu gydome alergiją žiedadulkėms, mažiname kryžminę alergiją maistui.
Biologinė terapija skiriama tik sunkiais alergijos atvejais, pvz., kai susergama sunkios eigos astma. Tai imuninę sistemą slopinantis gydymas, kai blokuojame vieną ar kitą mediatorių, vieną ar kitą ląstelę. Toks gydymas taikomas nedidelei daliai pacientų, sergančių sunkios eigos dilgėline, astma ar atopiniu dermatitu.
Alergenų imunoterapija neslopina imuninės sistemos, o biologinė terapija turi imuninę sistemą slopinantį poveikį, tačiau šiems pacientams tai naujas inovatyvus gydymo metodas, palyginti su tokiais vaistais kaip prenizolonas ar kiti geriamieji hormonai ar neselektyviai veikiantys ir imuninę sistemą žymiai labiau slopinantys imunosupresantai.
Be to, vengiant alergijų, reikia laikytis sveikos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo principų, rūpintis imunine sistema.
– Ar galima sakyti, kad egzistuoja du žmonių tipai: alergiški ir nealergiški?
– Iš esmės, taip. Yra toks posakis: imunoglobulinas E sėja imunoglobuliną E. Vadinasi, bėgant metams, to paties žmogaus alergenų ratas gali plėstis.
Nealergiški žmonės gali neturėti paveldimo polinkio į alergijas, tačiau, ar alergija jiems pasireikš, priklauso nuo to, kaip jie gyvens, nuo jų aplinkos, nuo to, kaip jie vartos vaistus, ar bus dažnai sugeliami bičių ir vapsvų. Pavyzdžiui, bitininkai dažnai sako, kad jie nealergiški bičių įgėlimams, kad juos bitės dažnai yra gėlusios ir jie tarsi įgiję imunitetą. Tačiau dažni įgėlimai neapsaugo – bėgant metams, žmogus gali tapti tam alergiškas.
Beje, alergija bičių, vapsvų, širšių įgėlimams nesusijusi su jokia kita alergija. Tokiems žmonėms dažniausiai nepasireiškia nei sloga, nei juo labiau astma – tiesiog vieną dieną jie tampa alergiški vabzdžiams, ir viskas.
Taigi, nealergiški žmonės gali tapti alergiški, tačiau tikimybė, kad alergiški žmonės taps nealergiški, labai labai maža.
Galiu paguosti, kad yra nemažai žmonių, labai gerai kontroliuojančių savo alergijas. Kreipęsi į gydytojus alergologus, atpažinę savo alergijų sukėlėjus, pakeitę gyvenimo būdą, jie puikiai gyvena.
Naujausi komentarai