RAGINA ATNAUJINTI KRŪTIES VĖŽIO DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PLANĄ
- diena.lt inf. 1
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1 600 krūties vėžio atvejų, per 500 moterų nuo šios ligos miršta. Sergančių šia liga moterų išgyvenamumas – vienas prasčiausių Europoje. Ši diagnozė yra iššūkis ir ligonei, ir jos artimiesiems, nes slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka tampa didesne problema nei gydymas.
Siekia sumažinti mirštamumą
Vakarų Europoje bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu yra apie 84 proc., o Lietuvoje – tik 77 proc.
Prieš dvejus metus susivieniję ligonių visuomeninės organizacijos, medikai ir politikai inicijavo socialinę akciją "Minios balsas". Iniciatyvinė grupė kreipėsi į Seimo sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), Valstybinę ligonių kasą (VLK) ir prašė rasti galimybių pagerinti psichologinės paramos ir pagalbos prieinamumą; užtikrinti operatyvų ištyrimą įtariant onkologinę ligą; po mastektomijos kompensuoti krūtų atkuriamąsias operacijas panaudojant implantus; užtikrinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kompensavimą po krūties vėžio gydymo.
Iniciatyvinės grupės atstovai pripažįsta, kad per dvejus metus pavyko pasiekti tam tikros pažangos, tačiau liko dar daug problemų.
"Nors mamografinės patikros programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei penkiolika metų, moterų aktyvumas – nepakankamas, – teigia Nacionalinio vėžio instituto laikinai einanti direktorės pareigas profesorė Sonata Jarmalaitė. – Suskaičiuota, kad sėkmingai vykdoma krūties vėžio prevencijos programa gali trečdaliu sumažinti tikrinamų moterų mirštamumą."
Realybė: Lietuvoje susiklosčiusi pacientui nepalanki situacija, kai įtarimas dėl galimos onkologinės ligos tikrinamas tik atmetus kitų negalavimų priežastis. Asociatyvi freepik.com nuotr.
Lietuvoje pagal atrankinę mamografinę krūties vėžio patikros programą kasmet nemokamai gali pasitikrinti 307 tūkst. moterų, tačiau pernai pasitikrino tik 86 tūkst. moterų. Taigi galimybe pasitikrinti pasinaudojo vos trečdalis tokią teisę turinčių moterų.
"Dėl COVID praėjusiais metais dalis moterų fiziškai negalėjo to padaryti, nes iki birželio prevencinių programų vykdymas buvo sustabdytas, vėliau buvo sunku gauti siuntimą pasitikrinti", – priduria Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Pasak S.Jarmalaitės, 2015 m. Lietuvoje krūties vėžiu susirgo beveik 300 jaunesnių nei 50 metų moterų. Dar 174 atvejai buvo nustatyti 70–74 metų amžiaus grupėje. Šios moterys nebuvo pakviestos pasitikrinti profilaktiškai, liga buvo aptikta dėl simptomų, nepakankamai anksti. Europos iniciatyvos dėl krūties vėžio ekspertai, kurie 2020 m. pateikė rekomendacijas įtraukti į atrankinę krūties vėžio patikros programą moteris nuo 45 metų, taip pat mato prasmę profilaktiškai tikrinti vyresnes moteris. Juk antrus metus trunkanti pandemija apribojo daugelio moterų galimybę pasitikrinti profilaktiškai, o kai kurios tuo metu sulaukė to amžiaus, kai nebėra kviečiamos tikrintis profilaktiškai.
Inovatyvūs vaistai neprieinami
Lietuvoje susiklosčiusi pacientui nepalanki situacija, kai įtarimas dėl galimos onkologinės ligos tikrinamas tik atmetus kitų negalavimų priežastis. Siuntimai pas onkologą paprastai išrašomi tik po apsilankymų pas kitus gydytojus specialistus.
"Karantino laikotarpiu, kai pacientų apžiūros terminai yra pailgėję, nuo pirmųjų paciento identifikuotų požymių iki nusiuntimo pas onkologą atlikti specialiuosius tyrimus praeina ir šeši, ir devyni mėnesiai. Šis laikotarpis yra kritiškai svarbus gydant onkologinį pacientą", – teigia N.Čiakienė.
Todėl Klaipėdos universitetinei ligoninei kilo idėja, kad pacientams, kuriems įtariama ar jau patvirtinta onkologinė liga, reikia suformuoti žaliuosius koridorius, kad jie, aplenkdami eiles, kuo skubiau patektų pas specialistus ir maksimaliai greitai sulauktų geriausios pagalbos.
"Mes įsteigėme ir onkologinio atvejo vadybininko pareigybę. Šis žmogus registruoja, suranda, kada greičiausiai galima atlikti tyrimą, parengia siuntimus atlikti tyrimus, į jį galima kreiptis bet kokiu klausimu. Atvejo vadybininkų vadovaujami ligoniai greitai patenka į gydytojų konsiliumą galutinai aptarti gydymą", – aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Šiais metais žaliųjų koridorių projektas, vadovaujant Klaipėdos universitetinei ligoninei, vykdomas visose onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose. Juo siekiama parengti unifikuotą programą, metodikas, įstatymų bazę įteisinti tokias paslaugas.
Krūties vėžio prevencijos programa gali trečdaliu sumažinti tikrinamų moterų mirštamumą.
"Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių Europoje, tai lemia aukštesnius mirštamumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodiklius. Be to, prastėja pacientų gyvenimo kokybė, didėja sveikatos ir socialinio draudimo sistemų bei gyventojų išlaidos", – tvirtina N.Čiakienė.
2016–2019 m. Europos vaistų agentūra patvirtino 152 inovatyvius vaistus, tačiau Lietuvos pacientams iš jų buvo prieinami tik 26. Inovatyvių vaistų prieinamumą stabdo nepakankamas finansavimas, ilga ir sudėtinga paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo tvarka. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuo vaistų patvirtinimo iki prieinamumo pacientams vidutiniškai praeina 120 dienų, o Lietuvoje – net 780 dienų.
Nekompensuoja krūtų implantų
Lietuvoje neprieinami ne tik vaistai. "Per metus mūsų šalyje atliekama apie 500 mastektomijų, 60 proc. šių pacienčių reikalingi implantai. Implantas kainuoja 500–1 000 eurų. Mūsų manymu, valstybei kompensuoti implantus nebūtų labai dideli pinigai. Moterys, grįžusios į visavertį gyvenimą ir darbo rinką, dirbtų ir mokėtų mokesčius, taip grąžindamos valstybei "paskolą" už joms suteiktą galimybę visavertiškai gyventi", – tvirtina Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.
N.Čiakienė kritikuoja Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės programą 2014–2025 m. "Ji neturi svorio, jos priemonių planai rengiami formaliai, dažnai tvirtinami metams baigiantis. Nors 2021 m. vasario 3 d. patvirtintas Europos kovos su vėžiu planas, Lietuvoje tam neskirta jokio dėmesio, jis neįtrauktas nei į Vyriausybės prioritetus, nei į priemonių planus", – sako POLA vadovė.
"Moksliniai tyrimai, inovacijos, individualizuotoji medicina, skaitmeninės technologijos, dirbtinio intelekto projektai radikaliai pakeitė supratimą apie vėžį, išplėtė jo diagnostikos ir gydymo galimybes, pakeitė pacientų prognozes. Todėl ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, iškyla būtinybė atnaujinti vėžio prevencijos, diagnostikos, gydymo ir onkologinių ligonių priežiūros planą, kuris atspindėtų nūdienos pasiekimus ir galimybes. Turi būti politinis įsipareigojimas kovojant su vėžiu išnaudoti visas įmanomas priemones", – įsitikinusi Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė.
Elona Juozaitytė: ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, iškyla būtinybė atnaujinti vėžio prevencijos, diagnostikos, gydymo ir ligonių priežiūros planą, kuris atspindėtų nūdienos pasiekimus ir galimybes.
Teigiama, kad vienas iš svarbių uždavinių Kovos su vėžiu plane turi būti vėžiu sergančių moterų aukštos kokybės priežiūra, kuri priklauso nuo aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių įvairių sričių specialistų komandose, nuo galimybės laiku gauti specializuotas onkologines paslaugas, taip pat nuo svarbiausių vaistų ir inovacijų prieinamumo.
Vėžio gydymu, jo prevencija rūpinasi ir Europos Parlamentas (EP). 2020 m. veiklą EP pradėjo pirmasis Specialusis kovos su vėžiu komitetas. "Jo tikslas – skirti kiek įmanoma daugiau europinių lėšų mokslui, kuris kovoja su vėžiu, – mokslininkams, kurie kuria naujus sudėtingus genetinius individualizuotus vėžio gydymo metodus. Programa orientuota į tai, kad medikai turėtų kuo gydyti vėžiu sergantį pacientą", – teigia europarlamentarė Aušra Maldeikienė.
Pasak jos, Lietuvoje reikia keisti ir visuomenės požiūrį į vėžį, nes žmonės mano, kad sirgti šia liga yra gėda.
Kreipėsi į Sveikatos reikalų komitetą
"Minios balso" iniciatyvinė grupė praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, SAM, VLK, prašydama įgyvendinti šiuos pasiūlymus:
1. Onkologinių ligų diagnostikai, gydymui, onkologinių ligonių gerovei skirti didesnį dėmesį; Lietuvos atsaką į Europos kovos su vėžiu planą įtraukti į Vyriausybės prioritetinius darbus ir priemonių planus.
2. Skirti didesnį dėmesį ankstyvajai diagnostikai: krūties vėžio atrankinę mamografinę patikros programą pradėti moterims nuo 45 metų amžiaus; sudaryti galimybę moterims, kurioms karantino metu suėjo 70 metų, šiais ir ateinančiais metais pasitikrinti nemokamai; registruoti nustatytus paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio atvejus ir pakviesti į genetiko konsultaciją pirmos eilės gimines.
3. Įsteigti kontaktų centrus visose onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose, kad jų registratoriai matytų visus skambučius ir perskambintų pacientams bei registruotų pacientus vizitų. Pritaikyti žaliųjų koridorių principą siunčiant pacientą pas specialistus ir atliekant diagnostinius tyrimus visose onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose. Kuo skubiau įteisinti atvejo vadybininko pareigybę ir įtraukti ją į onkologinę pagalbą teikiančių specialistų sąrašą, sprendžiant jo darbo apmokėjimo klausimą.
4. Pagerinti inovatyvių vaistų, genetinių tyrimų prieinamumą, pagreitinti paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo tvarką. Kompensuoti protezus ir būtinas ortopedinės pagalbos priemones, tokias kaip kompresinės rankovės, tinkleliai, espanderiai, krūtų implantai, perukai.
5. Užtikrinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kompensavimą po krūties vėžio gydymo, atsižvelgiant į šios ligos gydymo specifiškumą, pavyzdžiui, į tai, kad limfodrenažinio masažo procedūros moterims po mastektomijos reikalingos visą gyvenimą.
6. Skirti lėšų visuomenės sveikatos raštingumui onkologijos srityje didinti, edukacinėms priemonėms apie vėžį, apie gyvenimą susirgus vėžiu parengti ir įgyvendinti.
7. Neatidėliojant spręsti psichologinės pagalbos prieinamumo gerinimo ir psichologinės pagalbos įkainio klausimą onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
ELTOS inf.1 komentarai -
ELTOS inf.0 komentarai -
DMN inf.3 komentarai
As