Gyveno nežinodama diagnozės

Baltosios lazdelės dienai skirtoje konferencijoje dalyvavusi Regos Inovacijų instituto bendraįkūrėjė Audrė Grybauskaitė teigė, kad jai nuo septynerių metų pradėjo gana stipriai prastėti regėjimas. Vis dėlto tikslią regos sutrikimo diagnozę 39-erių moteris sužinojo visai neseniai. „Prieš pusantrų metų man buvo diagnozuota tiksli liga. Tai genetinė, paveldima Štargarto liga. Kai jau išgirdau tikslią diagnozę, sužinojau, kaip turiu rūpintis savo akimis“, – prisimena A. Grybauskaitė.

„Per šį laiką (iki tikslios diagnozės nustatymo – red. past.) padariau daug klaidų, kurios man galėjo kainuoti prastėjantį regėjimą. Baltąją lazdelę į rankas išdrįsau paimti tik prieš trejus metus, nes gatvėje ėmė darytis nesaugu. Silpnaregiai ir neregiai gyvena susidurdami su nuolatiniais iššūkiais – nuo orientavimosi namuose iki išėjimo į visuomenę, nes ne visos erdvės ar paslaugos tam pritaikytos“, – pasakoja moteris.

Tiesa, ji pripažįsta, kad žmonės vis labiau linkę padėti – mažėja neigiamų reakcijų. Vis dėlto daug silpnaregių vengia į rankas imti baltąją lazdelę, kuri yra svarbi pagalbinė priemonė, nes baiminasi būti palaikyti silpnesniais ar nevisaverčiais. „Suprantu, kad visuomenei trūksta žinių, kaip mums padėti, tačiau didžiausia nauda – rūpestis. Idealiu atveju, reikėtų paklausti žmogaus, nes kartais žmonės imasi padėti ir pridaro daugiau žalos. Pavyzdžiui, perveda per gatvę, o tada neregys nebesiorientuoja. Reikia žiūrėti į mus kaip į žmones ir priimti; jeigu mes pasakome, kad pagalbos mums nereikia, jos primygtinai ir nesiūlyti“, – akcentuoja A. Grybauskaitė.

Anot jos, trūksta švietimo apie silpnaregius ar visai nematančius, o itin dažnai teikiamos paslaugos nepritaikytos neregiams. „Talonėlio atsispausdinimas poliklinikoje ar nuėjimas iki kabineto yra didžiulis iššūkis. Tokių kasdienių, elementarių iššūkių yra labai daug“, – pasakoja regėjimą praradusi Regos Inovacijų instituto bendraįkūrėjė.

Ilgai: A. Grybauskaitė teigė, kad regėjimas jai gana stipriai ėmė prastėti nuo septynerių metų, tačiau tikslią diagnozę 39-erių moteris sužinojo tik prieš pusantrų metų. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Gali padėti integruotis

Audrės istorija – tik vienas iš pavyzdžių, su kokiais iššūkiais susiduria silpnaregiai ir neregiai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė, septintojo sveikatos hakatono „Hospiton. Mission-Vision“ organizatorė Inga Kanapeckienė pasakoja, kad panašios istorijos ir įkvėpė kviesti visuomenę ieškoti naujų sprendimo būdų.

„Regėjimas – vienas svarbiausių mūsų pojūčių, o pacientų istorijos, rodančios, kad buvo galima išvengti regos pablogėjimo ar praradimo, gydytojų pasakojimai apie tai, kaip ne visada pavyksta išvengti problemų ar padėti integruotis, rodo, kad erdvės inovacijoms tikrai yra.

Turime ir programėlių, ir įrangos, tačiau visada galime siekti dar geresnių ir inovatyvesnių sprendimų. Tai visuomenės švietimas, sveikatos raštingumo didinimas ar pacientų paskirstymas gydymo įstaigose pagal jų būklę. Žinoma, šis sąrašas tikrai nebaigtinis, todėl džiaugiuosi, kad įvairių sričių ekspertai imsis ieškoti sprendimų. Užtenka turėti noro ir smalsumo, kad gimtų inovacijos“, – I. Kanapeckienė drąsina registruotis į hakatoną ir vystyti savo idėjas. Šiemet dalyvių laukia iššūkis „Misija – regėjimas“ (Mission-Vision).

Padariau daug klaidų, kurios man galėjo kainuoti prastėjantį regėjimą. Baltąją lazdelę į rankas išdrįsau paimti tik prieš trejus metus, nes gatvėje ėmė darytis nesaugu.

Jai antrina sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas – anot jo, gydymo įstaigose diegiamos technologijos padės greičiau diagnozuoti akių ligas. D. Naumovo teigimu, projektas gali būti įgyvendintas kitąmet ir išbandomas gydymo įstaigose.

„Akių ligos prisideda tiek prie fizinės būklės suprastėjimo, tiek prie psichologinės. Lietuvoje apie 600 tūkst. žmonių turi vienokių ar kitokių regos problemų, o vien pernai buvo atlikta daugiau nei 30 tūkst. kataraktos operacijų, kurioms skirta daugiau nei 17 mln. eurų. Tad problemų tikrai yra, bet jų galima išvengti“, – pastebi viceministras.

Jis primena, kad akis vaikams iki 18 metų rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, suaugusiesiems iki 40 metų – bent kartą per dvejus metus, taip pat pamatuoti akispūdį. Nuo 40-ies tuos pačius tyrimus verta atlikti kasmet. Profilaktinį patikrinimą gali atlikti šeimos gydytojai ar optometrininkai, o nustačius sutrikimų būtina kreiptis pas oftalmologą.

Simptomų ignoruoti nevalia

Įbauginti įspėjimų apie laukiančias eiles pas oftalmologą, pacientai kartais atideda net ir būtinus vizitus. Tiesa, LSMU ligoninės Kauno klinikų Vitreoretinalinės chirurgijos sektoriaus vadovas gydytojas oftalmologas Martynas Špečkauskas sako, kad visada malonu, kai į kabinetą ateina pacientas, kurį gali išleisti pasakydamas, kad jo rega puiki.

„Būna atvejų, kai atėję profilaktiškai pasitikrinti pacientai atsiprašo, kad užėmė neva rimtesnio paciento vietą, tačiau tiek vienas, tiek kitas yra pacientai ir dėl to prastai jaustis neturėtų“, – sako gydytojas.

Oftalmologas įsitikinęs, kad technologijos šioje srityje yra nepamainomos – jos gali sutrumpinti ir supaprastinti kelią iki gydytojo kabineto, tačiau svarbu, kad vis plačiau į šią sritį būtų įtraukiami ir šeimos gydytojai. Pavyzdžiui, jau nuo kitų metų dalis jų bus apmokyti padaryti diabetu sergančių pacientų akių dugno nuotrauką ir ją išsiųsti oftalmologui. Taip ne tik sutaupoma laiko konsultacijoms, bet ir atsiranda didesnė galimybė pastebėti akių būklės pokyčius.

Gydytojas ragina pastebėjus pakitusią akių būklę, ypač sergant lėtinėmis ligomis, nedelsti ir kreiptis konsultacijai. Atsiradęs akių drumstumas, žaibavimas, rūkas ar dėmės, skausmas – tik kelios iš priežasčių, dėl kurių privalu kreiptis pas gydytoją oftalmologą.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2024 m. šalyje buvo nustatyta daugiau kaip 64 tūkst. regėjimo sutrikimų ir aklumo atvejų. Abiejų akių aklumu serga 1 612 žmonės, o iš dalies regėjimą praradusių yra apie 4 tūkst.