Skaitytojo teigimu, abu vyrai galėjo apsinuodyti, kai Karoliniškių turguje įsigijo žuvies gaminių. Šiuo metu jie gydomi ligoninėje.

Šių ligos atvejų epidemiologinis tyrimas tebetęsiamas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškina, kad botulizmas – reta, bet itin grėsminga nervų sistemos infekcija. Ją sukelia į žmogaus organizmą su maistu patekę botulino toksinai, kuriuos gamina tam tikros Clostridium genties bakterijos. Dažniausiai apsinuodijama namuose netinkamai paruoštais konservais, rūkytos ar vytintos mėsos gaminiais, taip pat grybų ar daržovių konservais.

Maisto produktai, užteršti toksinu, paprastai nekelia įtarimų – jų kvapas, skonis ir išvaizda gali būti visiškai normalūs. Tik kartais dėl bakterijų gaminamų dujų išsipučia konservų dangteliai. Svarbu tai, kad toksinas maiste pasiskirsto netolygiai, todėl net ir valgant tą patį produktą ne visi žmonės suserga.

Botulizmu sergantis pacientas kitų žmonių neužkrečia.

Pirmieji požymiai gali atsirasti praėjus 12–36 valandoms nuo užkrėsto maisto suvalgymo. Simptomų sunkumas priklauso nuo toksino kiekio organizme: kuo inkubacinis periodas trumpesnis, tuo būklė rimtesnė.

Ankstyvieji požymiai: staigus nuovargis ir silpnumas; galvos svaigimas; regėjimo sutrikimai (dvejinimasis, rūkas akyse); burnos džiūvimas; apsunkęs rijimas ir kalbėjimas. Vėliau gali atsirasti virškinimo sutrikimų. Ligos progresavimas lemia raumenų silpnėjimą: iš pradžių kaklo ir rankų, vėliau – kvėpavimo ir viso kūno raumenų. Kvėpavimui sutrikus, prireikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Visi botulizmo atvejai gydomi ligoninėje. Svarbiausia – kuo greičiau suleisti botulino antitoksiną, kuris sustabdo toksino poveikį ir ligos progresavimą.

Sveikimas lėtas – nervų sistemos atsigavimas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius.

Mirtingumas nuo botulizmo siekia 5–10 proc.