SAM APIE UTILIZUOJAMAS VAKCINŲ NUO COVID-19 DOZES: GAL ŠIEK TIEK IŠPUČIAMAS BURBULAS?

Žinia, kad Lietuvoje per keletą mėnesių dešimtys vakcinų nuo koronaviruso dozių buvo išmestos, nustebino ne tik kai kuriuos medikus ir mokslininkus, bet ir tuos tautiečius, kurie mielai dėl šių vakcinų stotų į „gyvą“ eilę. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai šioje situacijoje tragedijos nemato. 

„O kaip jūs vertinate tokius nuostolius? Ar jie dideli?“ – pokalbio pradžioje su portalo kauno.diena.lt žurnaliste paklausė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Kai kiekviena vakcinos dozė yra itin svarbi, tai į išmetamas vakcinų dozes kai kurie žmonės reagavo jautriai. „Gal šiek tiek išpučiamas burbulas, nes suvakcinuota yra beveik 500 tūkst. vakcinų, o utilizuota – šiek tiek daugiau nei 100 per visus vakcinavimo centrus, kurių yra daugiau nei 80. Kitaip tariant, vienam centrui tenka po pusantros vakcinos – kai kurie daugiau, kai kurie mažiau, kai kurie išvis neutilizuoja“, – sakė A. Šuksta.

Nepamirškime ir to, kad yra ir žmogiškasis faktorius – kartais taip atsitinka, kad buteliukas sudūžta, ir tai yra įskaičiuojama į tą patį skaičių.

SAM atstovė teigė, kad kalbama apie trijų mėnesių laikotarpį, todėl kyla klausimas, ar tiek utilizuotų vakcinų yra daug ar mažai – retorinis.

SAM atstovai vėliau patikslino, kad per tris mėnesius buvo paskiepta 350 tūkst. žmonių, panaudota 515 tūkst. vakcinos dozių. Per tą patį laiką sudužus flakonams, nepavykus ištraukti šeštos dozės iš „Comirnaty“ vakcinos flakono arba neatvykus pacientams ir pasibaigus flakono saugojimo laikui buvo utilizuota apie 350 vakcinos dozių. Daugiausiai – Vilniaus, Kauno ir Alytaus miestuose.

Utilizuojamos buvo visų trijų gamintojų vakcinos, kiek dažniau – „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“).

Anot SAM atstovų, įvertinus šiuos skaičius ir žmogiškąjį faktorių, galima teigti, kad problema nėra sisteminė ir nedaro įtakos skiepijimo procesui.

A. Šuksta pabrėžė, kad visų tikslas yra toks, jog visos dozės būtų maksimaliai sunaudotos ir kuo daugiau visuomenės būtų paskiepyta, tad nors ir kiekviena dozė yra brangi, tačiau kartais vakcinų dozes tenka utilizuoti. 

„Nepamirškime ir to, kad yra ir žmogiškasis faktorius – kartais taip atsitinka, kad buteliukas sudūžta, ir tai yra įskaičiuojama į tą patį skaičių. Kartais būna, kad slaugei nepavyksta ištraukti šeštos dozės iš „Pfizer-BioNTech“ vakcinos buteliuko, tada ta viena dozė irgi yra utilizuojama. Kartais – itin retai – pasitaiko, kad tos dozės yra nepanaudojamos. Bet dėl šio momento reikėtų kreiptis į savivaldybes, nes sausio mėnesį jos prašė įgalinti kiekvieną jų organizuoti vakcinavimo procesą savaip. Tai čia yra proceso organizavimo detalės“, – aiškino A. Šuksta. 

Pašnekovė pastebėjo, kad ministerijos atstovai nesėdi nuleidę rankų ir kiekvieną penktadienį susitinka su visais vakcinavimo centrais ir aptaria kylančius iššūkius, pasidalija gerąja praktika, pateikia savo pasiūlymus, kaip galima tobulinti procesą. 

Anot pašnekovės, kad procesas vyktų sklandžiai ir vakcinos būtų naudojamos efektyviai, yra sudaromi du skiepijamų asmenų sąrašai: pagrindinis ir rezervinis. Asmeniui iš pagrindinio sąrašo neatvykus, galima tuoj pat skambinti kitam įspėtam asmeniui iš rezervinio sąrašo.

„Ministerija vakcinavimo centrams rekomenduoja pirmoje dienos pusėje naudoti „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinas, nes po atidarymo jų galiojimo laikas yra šešios valandos. Tai padės užtikrinti, kad šios vakcinos bus suvakcinuotos. Tuo metu „AstraZeneca“ vakciną rekomenduojame naudoti antroje dienos pusėje, nes atidarytas buteliukas galioja 48 valandas“, – sakė A. Šuksta.

Anot jos, per dvi paras nesurasti asmenų, kurie būtų prioritetiniame ir rezerviniame sąraše, turėtų būti gana sudėtinga. 

Ministerija vakcinavimo centrams rekomenduoja pirmoje dienos pusėje naudoti „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinas, nes po atidarymo jų galiojimo laikas yra šešios valandos.

Kaip SAM vertina pasiūlymą formuoti „gyvą“ žmonių eilę, likus nepanaudotiems vakcinos likučiams? Anot A. Šukstos, tai nėra nauja mintis. 

„Tą praktikavo ir Izraelis bei kelios kitos Europos Sąjungos valstybės, ir tai nėra jokia blogybė. Niekas nesako, kad ne, griežtai taip nebus. Bet vakcinavimo centrai patys analizuojasi, ar ši problema yra sisteminė – kiekvienas turi po 1-2 vakcinas – ar tai kelių vakcinavimo centrų problema“, – aiškino SAM atstovė. 

Antradienio popietę buvo pranešta, kad sostinės meras Remigijus Šimašius prašo SAM leisti laisviau naudoti vakcinų nuo COVID-19 likučius, kad nereiktų dozių išmesti. Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai teigė, kad daugiau tokių prašymų nebuvo sulaukta nė iš vieno kito miesto ar rajono mero.  „Iš kitų merų negavome tokių pasiūlymų. Apie R. Šimašiaus pasiūlymą pirmiausia sužinojome iš spaudos, o laišką gavome itin vėlyvą antradienio vakarą. Siūlymas nėra jokia naujiena: yra svarstomi keli variantai, kaip būtų galima maksimaliai išnaudoti kiekvieną dozę. Tačiau dar kartą prašome vakcinavimo centrų maksimaliai organizuoti vakcinavimo procesą, kad nebūtų tokio vakcinos utilizavimo. Daugeliui centrų tai puikiai sekasi. Kviečiant asmenis, kurie yra įtraukti ne tik į prioritetinį  sąrašą, ir laukiant, kol jie atvyks, bet ir organizuojant rezervinį sąrašą, vakcinos nepanaudojimo riziką būtų galima sumažinti iki minimumo“, – sakė A. Šuksta. 

Kaip skelbta antradienį, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje teko utilizuoti 72 vakcinos dozes iš daugiau nei 81 tūkst. Kauno miesto savivaldybė iš viso yra netekusi 41 dozės iš 82 tūkst., daugiausia tai – „Moderna“ vakcinos. Tuo metu Klaipėdoje viename iš dviejų vakcinavimo centrų teko utilizuoti dvi vakcinos „Moderna“ dozes, Šiauliuose – keturias dozes, BNS informavo šių savivaldybių atstovai.

Vakcinavimo centrai patys analizuojasi, ar ši problema yra sisteminė – kiekvienas turi po 1-2 vakcinas – ar tai kelių vakcinavimo centrų problema.

Freepik.com nuotr.

Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša tvirtina, kad kritika dėl neva didelio sunaikintų vakcinų kiekio – nepagrįsta. Jo teigimu, vakcinas išpilti tekdavo tik pačioje skiepijimo pradžioje. Pagrindinės problemos, pasak Kauno poliklinikos vadovo, kildavo dėl trumpo „Moderna“ ir „BioNTech–Pfizer“ vakcinų galiojimo laiko jas atidarius, todėl atidarytas dienos pabaigoje ir nepanaudotas tekdavo išpilti. „Kaune sunaikinta 31 vakcina skiepijimo pradžioje iš 82 tūkst. paskiepytų. Dėl to, kad tada neturėjom patyrimo ir turėjom tik „Moderna“ ir „Pfizer“, kurias atskiedus arba pradūrus buteliuką, galima naudoti tik 6 valandas“, – trečiadienį Sveikatos reikalų komiteto posėdyje Seime teigė P. Kibiša.

Pasak jo, dabar paskutinėmis darbo dienos valandomis atidaromos būtent „AstraZeneca“ vakcinos, kurios po atidarymo galioja 48 val., todėl jas galima sunaudoti ir kitą dieną.

P. Kibiša taip pat pridūrė, kad dėl vakcinų sunaudojimo įstaigų vadovams taikomi dvigubi standartai. „Įžiūriu tokį dviveidiškumą. Ta pati spauda prikalė prie kryžiaus profesorių Kasiulevičių, kad ten kažką ne taip paskiepijo likusia vakcina. Dabar kala prie sienos mus visus, kad mes kažko nepaskiepijom likusia vakcina“, – tvirtino Kauno miesto poliklinikos vadovas.

Trečiadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5575 žmonės, antrą – 5976.

Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 336 tūkst. 458 asmenys, abiem – 158 tūkst. 925.

Gautos 642 tūkst. 365 vakcinos dozės, 565 tūkst. 765 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 495 tūkst. 383.