Neurologinės raidos sutrikimai, tokie kaip autizmas ir Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), dažnai turi bendrų simptomų, įskaitant sunkumus socialinėse situacijose, susikaupimo išlaikymą ir emocijų valdymą.
Tyrimai rodo, kad didesnis užpakalis yra susijęs su šiomis diagnozėmis, rašo „New York Post“.
Paprastai tai nėra susiję su genetika ar kūno formomis. Dažniau tai – laikysenos problema, vadinama dubens pasvirimu į priekį.
Nors tai gana dažna netaisyklingos laikysenos forma, ji priskiriama ir vaikams, sergantiems autizmu ar ADHD.
Viena iš priežasčių, kodėl šiems vaikams linkęs išsivystyti priekinis dubens pakrypimas, yra ta, kad jie dažnai turi žemą raumenų tonusą, dėl kurio liemuo ir sėdmenys gali būti per silpni, kad dubuo būtų laikomas lygiai.
Ilgas sėdėjimas arba pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, vaikščiojimas ant kojų pirštų, taip pat gali įtempti klubo lenkiamuosius raumenis ir apatinę nugaros dalį, dar labiau išstumdami dubenį iš savo padėties.
Be to, daugeliui vaikų, turinčių autizmą ar ADHD, sunku išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją, todėl jiems dar sudėtingiau palaikyti taisyklingą laikyseną.
Visi šie iššūkiai gali lemti įvairias laikysenos ydas, įskaitant į priekį atsikišusią galvą, suapvalėjusius pečius ir pakreiptą dubenį.
2018 m. Italijos Mokslinių tyrimų, hospitalizacijos ir sveikatos priežiūros instituto tyrėjai stebėjo autizmu sergančių vaikų eiseną. Tyrimo metu tyrėjai nustatė, kad mokyklinio amžiaus vaikai, turintys autizmą, linkę vaikščioti labiau pakreipę dubenį į priekį nei jų įprastai besivystantys bendraamžiai.
2017 m. Japonijoje atliktame kitame tyrime nagrinėtas ryšys tarp eisenos skirtumų ir ADHD. Tyrėjai nustatė, kad berniukų, turinčių ADHD sutrikimą, priekinis dubens kampas buvo vidutiniškai 4,5 laipsnio didesnis nei vaikų, neturinčių ADHD.
„Mūsų rezultatai rodo, kad priekinis dubens kampas yra specifinis eisenos kintamasis, susijęs su ADHD simptomais“, – teigė tyrimo autoriai.
(be temos)