Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žigutienė sako, kad pagal sergamumą erkiniu encefalitu pirmaujame Europoje, pagal sergamumą Laimo liga esame arti sąrašo viršaus.

Šiemet pirmąjį pusmetį registruota kiek mažiau nei 200 erkinio encefalito atvejų, tai – nežymiai mažiau nei pernai tokiu pat metu, o Laimo ligos atvejai registruojami tūkstančiais.

Ir tai, galima sakyti, tik pradžia, nes erkių aktyvumas jau didėja. Pasak M. Žigutienės, anksčiau erkės tapdavo aktyvios balandį ir būdavo tokios iki spalio, o dabar aktyvumas prasideda nuo ankstyvo kovo ir tęsiasi iki metų pabaigos.

„Praėjusių metų erkių sezonas truko iki šių metų vasario vidurio. Kovą jau prasidėjo šių metų sezonas. Anksčiau ramybės periodas būdavo du, du su puse mėnesio, o dabar turėjom vos penkias savaites. Tai daro didelę įtaką sergamumui. Kalbant apie erkinį encefalitą, situacija tokia, kad jau trejus metus užsikrėtimus registruojame nuo sausio iki sausio“, – grėsminga statistika dalijasi Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.

Jos teigimu, Lietuvoje nėra nė vienos nuo erkių saugios vietos, nes trečdalis šalies teritorijos padengtos žaliaisiais masyvais, be to, erkės jau puikiai pristaikiusios gyventi miestų parkuose. Pavyzdžiui, Vilniuje erkės aptinkamos visuose parkuose, negana to, visuose parkuose tiriant erkes aptikta Laimo ligos sukėlėjų.

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik nuo erkės įkandimo, bet ir išgėrus nepasterizuoto pieno.

„Registruojame ir tokių atvejų, serga nuo vaikų iki pagyvenusių žmonių. Gali užtekti tik užsibalinti kavą nepasterizuotu pienu. Anksčiau tai būdavo karvės pienas, dabar jau nebesigirdi, kad erkės būtų užkrėtusios karvės pieną, tačiau yra ožkos. Jos kaip tik vaikšto pakrūmėmis ir

jeigu įkanda infekuota erkė, virusas patenka į pieną. Todėl, jei labai norime pieno, reikia jį 5 minutes pakaitinti 70 laipsnių temperatūroje – tuomet virusas žūsta“, – paaiškina M. Žigutienė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad jei šalyje diagnozuojami 5 ir daugiau erkinio encefalito atvejų 100 tūkst. gyventojų, pasiskiepyti. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 20 ir daugiau erkinio encefalito atvejų, tačiau žmonės, apgailestauja M. Žigutienė, skiepytis neskuba.

Geriausias laikas skiepytis, sako specialistė, vėlyvas ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris. „Bet jei yra galimybė ir noras, skiepytis galima kad ir dabar. Juk skiepijamės ne šitam sezonui, o visam būsimam gyvenimui“, – pabrėžia specialistė.

Tiesa, vakcinos nuo Laimo ligos vis dar nėra, bet M. Žigutienė užtikrina, kad tikrai jos sulauksime.

Specialistė primena, kad erkės labiausiai linkusios įsikabinti ten, kur oda plonesnė, nes taip lengviau pasiekia kraują. Tokios vietos – pakinkliai, pažastys, netgi galva. Tačiau įsisiurbti gali visur. Todėl grįžus iš gamtos būtina atidžiai apžiūrėti visą kūną. Viena iš prevencijos priemonių nuo Laimo ligos – neleisti erkei išbūti ant kūno ilgiau nei 24 valandas.

Jei erkė visgi įsisiurbė, svarbu tinkamai ją pašalinti. Reikia suimti ją kaip įmanoma arčiau odos ir staigiu judesiu trūktelti aukštyn. Svarbu erkės nesukinėti. Nieko baisaus, jei nutraukus erkės kūną, lieka straubliukas – užsikrėtimo procesas jau nebevyksta, o straubliukas po kurio laiko pasišalina savaime. Tiesa, žaizdelę reikia dezinfekuoti.

Ištraukus erkę, svarbu kalendoriuje pasižymėti datą ir nuo tos dienos vieną mėnesį stebėti įkandimo vietą ir apskritai bendrą sveikatos būklę. Vienas pagrindinių Laimo ligos požymių – „klaidžiojanti“ raudonė, tai yra raudona dėmė, kurios paraudimo intensyvumas ir dydis gali kisti. Jei paraudimo diametras daugiau nei 1 cm, verta kreiptis į gydytojus. Erkinį encefalitą išduoda į gripą panašūs simptomai – galvos skausmas, drebulys, pakilusi temperatūra. Pajutus šiuos simptomus, taip pat būtina kreiptis į gydytoją.

L. Žigutienė akcentuoja, kad kiekvienas esame atsakingas už savo sveikatą, ir primena kitus apsisaugojimo būdus. Specialistė rekomenduoja einant į mišką pasirūpinti tinkama apranga – apsirengti taip, kad erkė negalėtų patekti prie kūno. Efektyvi priemonė ir repelentai, tik svarbu rinktis tokius, kurie skirti apsaugai konkrečiai nuo erkių, o ne nuo įvairių vabzdžių.

„Repelentuose turi būti ne mažiau kaip 30 proc. veikliosios medžiagos. Būtina skaityti, kas kiek laiko reikia atnaujinti jo naudojimą, ir tuo vadovautis“, – pabrėžia Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: