SPECIALISTAI ĮSPĖJA: NEIGIAMAS TESTAS NEREIŠKIA, KAD NESERGATE

Sergamumo kreivė kyla aukštyn – užregistruota daugiau susirgimo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis atvejų. COVID-19 ligos atvejų kaip tik sumažėjo.

Epideminis sergamumo gripu lygis pasiektas Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Mažiausiai sergančiųjų –Telšių apskrityje. Fiksuoti jau ir keturi mirties nuo gripo atvejai.  

Plačiau situaciją LNK pakomentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Greta Gargasienė.

– Yra duomenys metų pirmųjų dviejų savaičių, gal jau yra žinoma kokia yra trečioji savaitė? Ar daug sergančiųjų?

– Naujausius duomenis turėsime kitą pirmadienį, tačiau bendras tendencijas stebime, sakykime, jau nuo sezono pradžios ir visus metus. Lyginant su praeitu sezonu, pirmoji sergamumo banga buvo panaši, kaip ir praeitais metais, bet buvo daugiau susijusi su COVID-19 infekcija, nes visa Europa praeitų metų rudenį daugiausiai fiksavo susirgimų COVID-19 liga. Dabar turbūt gripas grįžo į tas pradines tendencijas, kokias turėjome iki pandemijos, kai sergamumas gripu piką pasiekdavo sausio, vasario mėnesiais, dabar matome tą sergamumo kilimą. COVID-19 atvejų šiek mažėja, gripo ir  kitų kvėpavimo infekcijų didėja. Šventinis periodas šiek tiek išbalansavo ir Europoje, ir Lietuvoje statistiką, kadangi žmonės šventė, mažiau kreipėsi į gydymo įstaigas, matėme mažesnį sergamumą, o dabar po truputėlį sergamumas kyla. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitaip tariant, jeigu jaučiate kokius nors simptomus, pravartu būtų pirkti ne tik COVID-19 testą, bet ir gripo, ar ne? 

– Taip, būtent, nes žmonės klaidingai mano, kad jeigu pasidaro COVID-19 testą namie, jis neigiamas, tai netgi jausdami simptomus, toliau gyvena įprastą gyvenimą. Eina į darbą, vaikus leidžia į ugdymo įstaigas ir lankosi renginiuose. Tačiau jeigu COVID-19 testas neigiamas, nereiškia, kad gripo testas neigiamas ar kitos kvėpavimo takų infekcijos. Turime simptomų – būname namie, neturint galimybės būti namie, reikėtų bent užsidėti medicininę kaukę arba respiratorių. Bandyti saugoti tiek save, tiek aplinkinius, bet tikrai neigiamas testas, jaučiant simptomus, nereiškia, kad jūs nesergate.  

– Žvelgiant į sergančiųjų skaičius, kur serga daugiausia žmonių, kokiose Lietuvos teritorijose? Galbūt jau artėjama prie epidemijos lygio? 

Yra 2 savivaldybės – Visagino ir Vilniaus miesto, kur stebimas epideminis sergamumo lygis.

– Iki šventinio periodo, turėjome 19 savivaldybių, kurios jau buvo pasiekusios epideminį lygį. Šventinis periodas šiek tiek sergamumą sumažino, kaip jau minėjau, dėl mažesnio besikreipiančių žmonių skaičiaus. Praeitos savaitės duomenimis, yra dvi savivaldybės – Visagino ir Vilniaus miesto, kur stebimas epideminis sergamumo lygis. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra Vilniaus miestas, daugiausiai gyventojų turintis miestas.  

Tai normalu, kad turbūt žmonės dažniau kreipiasi gydymo įstaigas, bet vien rodiklis nėra tik tas vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis būtų skelbiama epidemija. Yra atsižvelgiama į kitus kriterijus, į situaciją ugdymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose apskritai į tai teritorijai būdingą sergamumą. Kol kas rodiklis yra šiek tiek jau pasiekęs epideminį lygį, bet tai tikrai nėra vienintelis kriterijus, dėl kurio būtų skubama skelbti epidemiją. 

– O kur yra mažiausiai sergama? 

– Mažiausiai, jeigu apskritai, turbūt Telšių apskritis, bet oficiali statistika nebūtinai atspindi realią statistiką, kaip žmonės serga. Jeigu mažiau kreipiasi, tai nereiškia, kad mažiau ir serga. Telšių apskrityje yra mažiausias sergamumas stebimas, o Vilniaus apskrityje didžiausias. 

– Šiais metais dėl gripo hospitalizuota virš 60 žmonių, iš jų beveik pusė vaikų. Ar turite naujesnius duomenis? 

– Naujausi duomenys, kaip ir minėjau, bus pirmadienį. Tačiau hospitalizuotų skaičius nėra ypatingas ir didesnis lyginant su praeitais sezonais. Vaikai visada sudaro, tiek sergantys, tiek hospitalizuoti, apie 50 proc. nuo bendro susirgusių arba hospitalizuotų skaičiaus. Normalu, nes tėvai rūpinasi vaikų sveikata, juos veda pas šeimos gydytojus, diagnozuojama liga. O jeigu situacija yra sudėtinga, tada yra hospitalizuojami. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad norint įgyti imunitetą yra du būdai – pasiskiepyti arba persirgti. Rizikos grupių asmenys, ypač vyresni, tikrai rūpinasi savo sveikata ir skiepijasi, bent jau nuo gripo tai tikrai, ir COVID-19 vakcina šiemet aktyviau skiepijosi. Vaikų sergamumą ir besiskiepijančių vaikų, visos Lietuvos mastu, praeitais metais buvo apie 2 proc. Iš tikrųjų jeigu tik 2 proc. vaikų yra paskiepijami nuo tų ligų, nuo kurių gali būti skiepijami peršalimo ligų sezono metu, normalu, kad jie turbūt turi persirgti, kad įgytų imunitetą.  

– Kokio tipo gripas vyrauja šį sezoną? 

– Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, yra išskirta tiek A, tiek B gripo viruso. B gripo viruso mažiau. Jeigu žiūrint bendras tendencijas, šiuo metu tikrai nustatoma daugiau yra A tipo gripo viruso, taip pat cirkuliuoja ir respiracinis sincitinis virusas. 

– Kuri forma yra sunkesnė? Kurio tipo gripas yra sunkesnis? 

– Teoriniais duomenimis, sunkesnis yra A tipo gripo virusas. 

– Kuris vyrauja dabar. 

– Taip, kuris ir vyrauja. Normalu, kiekvieną sezoną turime abiejų tipų virusų cirkuliaciją. Dažniausiai prasideda arba B, arba A. Jie cirkuliuoja pakaitomis, bet viso sezono metu, todėl nieko keisto ir neįprasto šį sezoną taip pat nepastebime.