Siautulingo Joninių savaitgalio padariniai: kai kuriems tautiečiams atrodė, kad jie – arti mirties | Diena.lt

SIAUTULINGO JONINIŲ SAVAITGALIO PADARINIAI: KAI KURIEMS TAUTIEČIAMS ATRODĖ, KAD JIE – ARTI MIRTIES

  • 1

Po pandeminių metų Joninės vėl švęstos su griausmu ir, deja, daug alkoholio. Medikai sako, kad pirmųjų linksmybių pacientų sulaukė iš karto po Joninių vidurnakčio. Visus juos teko vaduoti iš sunkaus apsinuodijimo alkoholiu.

Ilgąjį savaitgalį darbo netrūko ir policijai. Vienas žmogus nužudytas, penki žuvo eismo įvykiuose. Taip pat fiksuota nemažai buitinių konfliktų, kuriuose buvo žalojami žmonės. Pasak policijos pareigūnų, daugumoje konfliktų asmenys buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Apie Joninių linksmybių padarinius LNK pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų skyriaus toksikologu Hariu Jakavičiumi.

– Kaip jūs šventėte darbe?

– Man buvo laisvos dienos, aš ramiai švenčiau, tačiau kolegos šventė darbe.

– Ar buvo intensyvus darbas?

– Penktadienio rytas buvo šiek tiek intensyvesnis. Buvo žmonių, kurie alkoholio pavartojo daugiau.

– Ar galima palyginti, kiek būna įprastais savaitgaliais pacientų ir po Joninių?

– Savaitgalį dažniausiai būna 15–25, pentadienio rytą buvo 10–12 pacientų, kurie atvažiavo, nes padaugino alkoholio.

– Buvo skelbiama informacija, kad lietuviai išmoko švęsti be alkoholio, jo vis mažiau suvartoja. Jūsų kitokia informacija?

– Mes matome tuos, kuriems jau blogai. Negalime vertinti populiacijos. Į priėmimo skyrių atvažiuoja tik tie, kuriems jau blogai.

– Kokie simptomai rodo, kad jau blogai?

– Pacientams atrodo, kad jie visiškai arti mirties, tačiau dažniausiai tai nebūna pavojinga gyvybei. To net nebūtų galima pavadinti apsinuodijimu. Jie pavartoja didesnį alkoholio kiekį vakare ar naktį, ryte jaučia pykinimą, vėmimo simptomus, galvos skausmus. Mano, kad nesusitvarkys su tokiais simptomais, todėl kreipiasi pagalbos į medikus.

– Kaip medikai gali padėti?

– Įvertina paciento būklę, ar jam reikia gydymo įstaigos pagalbos, ar jį saugu paleisti namo. Pavyzdžiui, suleidžiame nuo pykinimo vaistų, kad pacientas galėtų pats gerti skysčių. Jei matome, kad saugu paleisti, paleidžiame. Jei apsinuodijimas sunkesnis – taikome gydymą.

– Kokį alkoholį žmonės dabar vartoja?

– Kad apsilankytų gydymo įstaigoje, tikriausiai reikia išgerti didesnį kiekį. Žinoma, visi žmonės skirtingi. Vieniems užtenka mažiau, kitiems reikia daugiau. Dažniausiai šiltuoju metu laiku dominuoja silpnesni gėrimai, pagrinde alus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar karštis, šiluma turi įtakos alkoholio vartojimui?

– Taip. Šiluma greitina žmogaus prakaitavimą, žmogus netenka daugiau skysčių. Alkoholis didina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Prisideda aukšta temperatūra, prakaitavimas, gali būti dehidratacija, kuri kartais būna sunki ir reikia stacionarinės pagalbos.

– Kokio amžiaus pacientai dominuoja?

– Šventė daug kas, amžius buvo įvairus. Į priėmimą atvažiuoja dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės – 40–60 metų. Jaunimas šiek tiek bijo, jiems gėda.

Šventė daug kas, amžius buvo įvairus. Į priėmimą atvažiuoja dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės – 40–60 metų. Jaunimas šiek tiek bijo, jiems gėda.

– Ar gali sustoti širdis?

– Labai abejoju. Vien dėl alkoholio greičiausiai ne. Nebent turi gretutinių ligų, jos gali sunkinti lėtines ligas.

– Kas dar gali pakenkti žmogui? Ar maistas gali?

– Tokiame karštyje gali kenkti ir maistas.

– Ar šį savaitgalį buvo maistu apsinuodijusių pacientų?

– Ne. Tačiau karštomis dienomis reikėtų atidžiau žiūrėti, ką valgome. Saulėje maistas greičiau genda, todėl galima ir apsinuodyti.

– Kaip patartumėte žmonėms elgtis per karščius, kad netektų apsilankyti pas jus?

– Patarčiau su saiku vartoti alkoholį, ir su maistu, o ne vieną. Vartoti pakankamai skysčių. Maistas, skysčiai ir saikas.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Anonimas

Nėra temų, tai televizorių perpasakosite?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS