Iš kineziterapijos kabineto atgal į ligoninės palatą Asta grįžta energingai. Tačiau vos prieš kelias dienas moteris jautėsi itin prastai – kankino skausmai ir mieguistumas.

„Temperatūra pakilo, pralaukiau 4 dienas. Buvo labai blogai, galvą labai skaudėjo“, – pasakojo pacientė Asta Poškienė.

Ir tik po ligoninėje atliktų tyrimų paaiškėjo, kad moteris serga erkiniu encefalitu. Pati Asta ligos neįtarė, nes erkių ant savęs nerado.

„Gydytoja sakė, kad nebūtina, jog erkė būtų įsisiurbus. Ji gali įkasti ir nukristi“, – sakė moteris.

Dar nė nesulaukus vasaros Šiaulių ligoninėje nuo erkinio encefalito gydyti keturi pacientai. O 17-metis dėl erkės sukelto meningoencefalito pateko net į reanimaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ligų formos šiemet yra įvairios: nuo lengvų – dalis žmonių perserga namuose, o dalis serga sunkiai“, – teigė Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.

Dėl šiltos žiemos erkių daug visur. Žmonės jų randa ne tik grįžę iš miško, bet ir po pasivaikščiojimo mieste ar parke.

Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visoje Europoje išaugo beveik 400 proc. Vien Lietuvoje per pirmuosius keturis šių metų mėnesius užsikrėtė 30 žmonių. Pernai – kiek daugiau nei 800, iš jų – 11 mirties atvejų.

„Erkiniu encefalitu užsikrečiama daug anksčiau. Kadangi neturėjome labai šaltos žiemos, kada erkės galėtų įšalti, tai tų atvejų registruojama jau anksčiau nei praeitais kalendoriniais metais“, – kalbėjo Dainų poliklinikos Infekcijų kontrolės specialistė Donata Taunytė.

Liga pacientams smogia du kartus. Jei erkinis encefalitas nustatomas anksčiau, žmonės perserga lengviau ir išvengia komplikacijų. O jei virusas pažeidžia smegenis – liga tampa labai pavojinga.  

Gydytoja sakė, kad nebūtina, jog erkė būtų įsisiurbus. Ji gali įkasti ir nukristi.

„Jeigu atsirado stipresnis galvos skausmas, dezorientacijos reiškiniai, žmogus vaikšto svyruodamas, tada jau nereikėtų delsti namuose“, – patarė A. Kaušas. 

Nuo erkinio encefalito ligoninėje gydoma Asta pasiskiepijusi nebuvo. Tačiau, anot gydytojų, būtent skiepai padeda suvaldyti virusinę infekciją.

„Matome mažėjimą. Anksčiau, kažkur prieš 15 metų, esame turėję, kad visas skyrius buvo vien erkiniai encefalitai – apie 30 pacientų, tai buvome perpildyti. Dabar jau to nebūna“, – tikino Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas.

Kartu su suaktyvėjusiomis erkėmis suklūsta ir skiepytis norintys žmonės. Jų poliklinikoje šiemet rekordiškai daug.

„Pavasarį jaučiamas pagyvėjimas. Ypač šiais metais žmonės jau sausio mėnesį pradėjo skiepytis, o kovo ir balandžio mėnesiais kiekvieną dieną po 40 žmonių paskiepijame“, – duomenimis dalinosi Dainų poliklinikos slaugytoja Aušra Bačianskienė.

Radus erkę ant kūno, tą vietą reikėtų atidžiai stebėti. Nenumoti ranka ir į įvairius, net mėnesį laiko galinčius pasireikšti peršalimą primenančius simptomus.

„Jeigu atsitinka, kad nematėte, kaio ta erkė įsisiurbė, bet pasijaučiate blogai ir turite mintį, kad buvote miške ar vaikščiojote pakelėse, kur žolė aukštesnė, visada galite kreiptis“, – akcentavo D. Taunytė.

Tačiau gydytojai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu. Vasarą dažniausiai naudojami pagreitinti terminai, tad žmogus imunitetą įgyja jau po dviejų savaičių, kai gauna antrą skiepą.