Itin karštos kelios pastarosios vasaros, vis labiau šylantys orai šiemet ir gydytojų perspėjimai apie didėjantį sergamumą melanoma bei kitų formų odos vėžiu verčia saugoti odą nuo saulės.

Kaip tai daryti, pataria gydytojas dermatologas Pragiedrulis Velička ir vaistininkė Zita Janušauskienė.

– Skelbiama, kad pastaraisiais metais melanoma ir kitų formų odos vėžys diagnozuojamas dvigubai didesniam skaičiui žmonių nei prieš kelerius metus. Kodėl taip yra – pagerėjo diagnostika ar padidėjo sergamumas?

P.V.: – Tai, kad piktybinės odos ligos dažnėja ir jomis serga vis jaunesni žmonės, daugiausia lemia pasikeitę gyvenimo įpročiai ir sąlygos. Žmonės gauna per daug ultravioletinių spindulių, nes lankosi soliariumuose, daugiau keliauja po pasaulį, egzotiškas šalis ir ten mėgaujasi kaitresne saule. Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose gyvenančių žmonių oda skiriasi, todėl ji skirtingai reaguoja ir į saulės spindulius.

Tai, kad odos vėžio atvejų užfiksuojama vis daugiau, lemia ir pagerėjusi diagnostika. O ir patys žmonės turi daugiau informacijos apie piktybinius odos navikus. Prieš 50 ar 100 metų žmonės taip pat sirgdavo melanoma, kitų formų odos vėžiu, bet ne visi tai žinodavo.

– Ar visi, būdami saulėkaitoje, degindamiesi vienodai rizikuojame susirgti odos vėžiu? Kaip jo saugotis?

P.V.: – Daugiau melanomos ir kitų odos vėžio formų nustatoma pirmojo ir antrojo odos tipo žmonėms: mėlynakiams, šviesiaplaukiams, raudonplaukiams, strazdanotiems. Kitaip tariant, tiems, kurių oda saulėje raudonuoja ir retai arba iš viso neįdega.

Atsargiau saulėkaitoje rekomenduočiau būti ir tiems asmenims, kurių giminaičiams yra nustatyta piktybinių odos navikų. Riziką susirgti melanoma ir kitų formų odos vėžiu sumažina apsauginė kosmetika nuo saulės.

Z.J.: – Tyrimais įrodyta, kad kosmetika, apsauganti odą nuo saulės, maksimaliai veiksminga tuomet, kai yra naudojama tinkamai, – kai ja tepamasi mažiausiai 15 minučių prieš einant į lauką. Būtina, kad kremas įsigertų į odą, maždaug per tiek laiko pradeda veikti apsauginės medžiagos. Nuo žalingų saulės spindulių poveikio saugo kosmetikos priemonių sudėtyje esantys specialūs filtrai. Jų būna dviejų rūšių: fizinių ir cheminių. Pirmieji atspindi saulės šviesą ir ją išsklaido, yra kur kas stabilesni ir atsparesni išorės veiksniams, beveik nesukelia jokių odos reakcijų.

Cheminiai filtrai saulės spindulius sugeria. Jie ne tokie atsparūs aplinkai, gali tapti alerginių odos reakcijų priežastimi. Tokie filtrai apsauginių kremų nuo saulės gamyboje naudojami vis rečiau, bet kartais dar pasitaiko. Dėl to renkantis priemonę labai svarbu atidžiai perskaityti etiketės informaciją. Geriausia, jei kosmetikos priemonės sudėtyje yra fotostabilių filtrų. Jie apsaugo odą ne tik nuo nudegimo, bet ir nuo UVA bei UVB spindulių, fotosenėjimo. Veikiama saulės energijos šių filtrų apsauga nemažėja.

– Sakoma, kad kremą reikia naudoti dozėmis, kaip vaistus, nes priešingu atveju jis nebus veiksmingas. Ar tai tiesa?

Z.J.: – Tai labai svarbu. Pagal tarptautines rekomendacijas nuo saulės odą saugančio kremo kiekis turėtų būti 2 mg/cm2, taigi, norint ištepti visą kūną vidutinio sudėjimo žmogui, reikėtų apie 30 ml kremo. Netinkamai dozuojamos kosmetikos priemonės efektyvumas siekia vos 20–40 proc.

Apsauginę kosmetiką nuo saulės geriausia pirkti vaistinėse dėl profesionalios vaistininko konsultacijos. Kiekvienam pageidaujančiam visada mielai patariame, kaip išvengti odos nudegimų, kurie labai dažnai gali būti melanomos ar kitų rūšių odos vėžio priežastis, ką daryti odai nudegus – kaip sušvelninti nemalonius pojūčius.

– Tiems, kurių odoje yra pigmentinių darinių, apgamų, saulėje degintis nevalia?

Z.J.: – Vengti saulės nereikia, bet odos darinių apsaugai rekomenduojami specialūs pleistriukai, pieštukai, kuriais būtina patepti jų paviršių. Jei pigmentinių dėmių odoje padaugėja, apgamai kinta, reikia apsilankyti pas gydytoją specialistą, atlikti išsamius tyrimus.

P.V.: – Kiekvieno mūsų odoje galima aptikti bent po kelis įvairaus dydžio ir atspalvio apgamus, pigmentinių dėmių. Dauguma jų visiškai nepavojingi, bet kai kurie apgamai ar dėmės būna atipiniai, pakitę, ir iš jų gali išsivystyti agresyviausia odos vėžio forma – melanoma. Odoje esančius pigmentinius darinius reikia vertinti pagal asimetriją, kraštų nelygumą, spalvos pokyčius, dydį. Jei dariniai pagal šiuos parametrus kinta, jie pradeda niežėti, šlapiuoti ar kraujuoti, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą. Trumpiau tariant, apsilankyti pas gydytoją patartina visais atvejais, kai tik kyla kokių nors abejonių.

Saulės turi vengti

Sergantys odos liga – baltme. Šių ligonių odoje nėra melanino – pigmento, saugančio nuo saulės.

Sergantys žvyneline. Nors kai kurie ligoniai pastebi, kad saulės spinduliai sumažina ligos pažeistų odos darinių kosmetinį defektą, kitaip tariant, oda dėl įdegio tampa rusvesnė, tolygesnės spalvos.

Tie, kuriuos vargina jaunatviniai spuogai. Dauguma jų su nekantrumu laukia saulės, nes pasideginus pūlingos spuogų viršūnės subliūkšta, bendrame įdegusios odos fone spuogai ne taip krinta į akis. Tačiau gauti per daug saulės yra žalinga.