„Turime kur tobulėti“

Šią mokslinę-praktinę konferenciją praėjusią savaitę organizavo Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL) ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) Sveikatos mokslų fakultetas. Jos tikslas – ne tik pasidalyti įžvalgomis, novatoriškomis idėjomis, skatinančiomis pažangą slaugos srityje, taip pat slaugos praktikos modeliais, bet ir prisiminti glaudaus bendradarbiavimo tarp šių įstaigų svarbą bei istorinę tradiciją, gyvuojančią nuo 1934-ųjų. O RKL šįmet birželio 20-ąją švęs net 92-ąjį įstaigos įkūrimo jubiliejų.

Konferencijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ministrės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai Jurgita Platakytė, RKL direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus, KVK direktorius dr. Remigijus Kinderis, slaugos ekspertai, mokslininkai, įvairių specializacijų slaugytojai, slaugos studentai ir kiti garbūs svečiai.

Tokių, kaip ši, konferencijų organizavimas rodo RKL atsidavimą slaugos mokslo ir praktikos plėtrai Lietuvoje, taip pat nuoseklias pastangas stiprinti slaugytojo profesijos prestižą ir skatinti lyderystę.

„Tikrai džiaugiamės, kad turime reabilitacijos centrą „Pušynas“, kuris svetingai priima ir jau nebe pirma sėkminga konferencija čia organizuojama. Daugelį metų kalbama, diskutuojama apie slaugytojo profesijos prestižą, lyderystę slaugoje. Aš ir pats asmeniškai labai stengiuosi, kad prestižas būtų kiek įmanoma aukštesnis, kad funkcijų, kurias atlieka slaugytojas, būtų kiek įmanoma daugiau. Būdami užsienyje matome, kad medicinos įstaigose – ligoninėse, poliklinikose ir kitur, slaugytojo funkcijos yra žymiai platesnės negu pas mus, tad tikrai turime kur tobulėti ir, manau, kad taip ir įvyks“, – kalbėjo D. Steponkus.

Bendradarbiavimas skatina naujoves

Anot D. Steponkaus, nenutrūkstantis RKL ir KVK bendradarbiavimas taip pat prisideda prie teigiamų pokyčių slaugos priežiūros srityje.

„Mūsų bendravimas istoriškai susiklostęs. Asmeniškai vieni su kitais kalbėdami, dalyvaudami vieni kitų renginiuose ir įvairiuose procesiniuose dalykuose, jaučiame artumą, bendrystę ir sugrįžtame prie to, kad slaugytojo parengimas yra tikrai sudėtingas procesas, jo eiga ne visada būna puiki. Kada tenka dalyvauti studentų darbų gynimuose, tikrai džiaugiuosi ir slaugytojai gali didžiuotis, kad jų parengimas – aukščiausio lygmens. Taip nenutiktų, jei nebūtų tam tikrų mūsų politinių sprendimų, o ir SAM dalyvavimas šiame procese yra labai svarbus“, – akcentavo D. Steponkus.

Konferencijos atidarymo pradžioje dr. R. Kinderis pažymėjo, kad tokios diskusijos suteikia galimybę pažvelgti, kokios yra slaugos mokslo ir praktikos aktualijos šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje.

„Labai džiaugiuosi šia iniciatyva kartu su RKL ir KVK prisidedant prie pagrindinio tikslo – slaugytojų vertės auginimo, mokslo ir praktikos sąryšio stiprinimo, iššūkių priėmimo bei sprendimo. Iššūkių yra daug, juos galima vardinti, bet svarbiausia – būti pasirengusiems. Žvelgdamas į konferencijos programą, supratau, kad iššūkiai yra įvardinti, yra ieškomi ir atrasti tam tikri sprendimai, jie susiję su dirbtiniu intelektu, slaugytojo prestižo auginimu, profesinės autonomijos stiprinimu ir su daug kitų svarbių dalykų“, – sakė dr. R. Kinderis.

Pasak jo, KVK yra viena stipriausių kolegijų Lietuvoje, rengiant sveikatos priežiūros specialistus, supažindinanti su mokslo ir technologijų pažanga, padedanti formuoti jauno žmogaus pasaulėžiūrą ne tik į darbą, bet ir į su juo susijusius iššūkius.

Sprendimų paieška – ir diskutuojant

RKL direktoriaus pavaduotoja (slaugai) Andželika Zavackienė papasakojo apie istorines RKL ir KVK bendradarbiavimo ištakas.

„Ši konferencija istorine prasme labai svarbi mūsų įstaigai ir KVK Sveikatos mokslų fakultetui. 1933-aisiais buvo įkurta mūsų ligoninė, tad šiais metais birželio 20-ąją švęsime 92 įkūrimo metus. O 1934-aisiais daktaras Juozas Ciplijauskas mūsų ligoninėje įkūrė Gailestingųjų seserų kursus, tai yra traktuojama kaip Sveikatos mokslų fakulteto įkūrimo pradžia. RKL ir KVK Sveikatos mokslų fakultetas yra glaudžiai susiję. Be to, mūsų ligoninės vyriausioji slaugytoja Veronika Monkutė dėstė minėtame fakultete, organizavo bendras konferencijas mūsų ligoninei ir Sveikatos mokslų fakultetui. 1936 metais organizuota pirmoji Baltijos šalių konferencija Klaipėdoje. Tad tęsiame tradiciją – švęsdami RKL jubiliejų, prisimename šaknis, iš kurių kilome, ir stipriname bendrystę, viešiname bendrus darbus“, – pažymėjo A. Zavackienė.

Bendrystė: konferencijos metu A. Zavackienė akcentavo, kad ši konferencija istorine prasme svarbi ne tik RKL, bet ir KVK Sveikatos mokslų fakultetui. / Aivos Sungailaitės nuotr.

RKL ir KVK konferencijos organizuojamos kasmet, siekiant ne tik didinti kompetencijas, pasidalyti reikšminga informacija, bet ir išgirsti apie vyraujančias aktualijas bei kartu ieškoti problemų sprendimo būdų.

Slaugos sritis – galimybių augimo erdvė

Konferencijos metu kalbėta apie intensyvų slaugytojų darbo krūvį, tam tikrą prieštarą tarp studijų ir praktinio darbo, taip pat apie motyvacijos ir atgalinio ryšio iš vadovų stoką, iššūkius, bandant suderinti asmeninį gyvenimą su darbu, profesijos prestižo klausimą, nevisiškai konkurencingą slaugytojų atlyginimą, dirbtinio intelekto pritaikymo darbe žinių trūkumą.

„Kartu su KVK absolvente atlikome empirinį tyrimą, kurio tikslas – atskleisti naujai studijas baigusių slaugytojų pritraukimo ir išlaikymo galimybes. Tyrimo metu buvo analizuojama, kas šiuo metu yra patrauklu jauniems specialistams, ką jie vertina, o kas kelia nepasitenkinimą jų darbo vietose. Pažymėtina tai, kad šiuo metu į darbo rinką įsilieja naujos kartos slaugytojai, kurių darbo vertybės ir prioritetai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Slaugytojai susiduria su dideliu darbo krūviu, neatitinkančiu asmeninių galimybių ir gebėjimų, neigiamu mikroklimatu, netinkamu vadovavimo stiliumi, dažnai patiria sunkumus, derindami pamaininį darbą ir šeimos gyvenimą, ypač vienišų tėvų atveju“, – situaciją komentavo A. Zavackienė.

Konferencijoje taip pat buvo dalijamasi įžvalgomis apie išplėstinės praktikos slaugytojų vaidmenį ir jų teikiamą naudą ne tik praktiniame darbe, bet ir visoje sveikatos priežiūros sistemoje.

Požiūris: konferencijoje dalyvavo ir aktualia informacija pasidalijo SAM ministrės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai J. Platakytė. / Aivos Sungailaitės nuotr.

„Slaugytojų trūkumas – tai pasaulinė, o ne vien Lietuvos problema. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl jauni specialistai nusivilia profesija – darbas neatitinka jų išankstinių lūkesčių. Tyrimai rodo, kad pirmuosius 12 darbo mėnesių nuo 18 iki 30 proc. slaugytojų svarsto galimybę palikti profesiją, o antrais darbo metais šis rodiklis dar labiau išauga – nuo 37 iki 57 proc. Pradėję dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, jie neretai pasigenda darbo išteklių kokybiškoms slaugos paslaugoms teikti, inovacijų degimo ir technologinio vystymosi slaugoje. Todėl slaugytojams, ypač slaugos vadovams, labai svarbu žinoti aukštosiose mokslo institucijose rengiamų slaugos studentų šiuolaikines mokymosi galimybes, kad galėtume žengti koja kojon kartu su mokslu, inovacijomis ir technologijomis. Tyrimai taip pat rodo, kad darbo užmokestis nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis slaugytojų sprendimą keisti profesiją. Dėl šios priežasties būtina kelti slaugytojo profesijos prestižą visuomenėje – šiuo metu jis vis dar išlieka žemas ir dažnai veikia kaip demotyvuojantis veiksnys. Nepaisant to, tikimasi, kad aktyvėjant diskusijoms, atsirandant naujoms galimybėms ir gerinant darbo sąlygas, ilgainiui keisis visuomenės požiūris bei daugiau jaunimo rinksis šią svarbią ir reikalingą profesiją, matydami joje aiškias karjeros perspektyvas“, – pažymėjo A. Zavackienė.

Tendencijos – ir dirbtinio intelekto dėka

KVK Sveikatos mokslų fakulteto dekanė docentė dr. Asta Mažionienė akcentavo, kad tam tikras problemas galima išspręsti jau dabar, naudojantis dirbtinio intelekto atvertomis galimybėmis.

„Problemos – didelis slaugytojų darbo krūvis, taip pat slaugytojai mano ir tyrimo rezultatai rodo, kad yra per mažas atlyginimas, patiriamas stresas, perdegimas, nerimas, depresija. Bet yra tam tikrų būdų, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu grįstos išmaniosios programos, kuriomis galime palaikyti slaugytoją psichologiškai, padėti jam valdyti stresą, nerimą, kurį jis patiria darbe. Per dirbtinio intelekto įrankius, kadangi tai yra naujovė, galime valdyti tam tikras problemas – mažinti darbo krūvį, automatizuoti tam tikras užduotis. Mažėja darbo krūvis slaugytojui – jis gali daugiau laiko skirti paciento priežiūrai ir tuo pačiu valdyti patiriamą stresą“, – akcentavo doc. dr. A. Mažionienė.

Anot doc. dr. A. Mažionienės, svarbu slaugytojų profesijai skirti itin didelį dėmesį, o esant dirbtinio intelekto naujovėms, prisidėti ir prie iššūkių mažinimo.

Doc. dr. Asta Mažionienė. / Aivos Sungailaitės nuotr.

Taip pat aktualu tai, kad norintiems pasirinkti slaugos profesiją, yra aibė inovacijų, kurios ne tik kelia šios profesijos prestižą, bet ir skatina nuolatinio augimo galimybes.

„Studijų modernumas padeda jauną žmogų pritraukti, o tame modernume yra svarbūs tokie akcentai: technologijos, technologinė integracija į studijas, laboratorijas. Turime inovatyvų Slaugos ir akušerijos simuliacijos centrą, kuriame integruotos įvairios skaitmeninės technologijos, tarp jų – robotai, virtuali realybė, jutikliai ir kita įranga, kuri šiuolaikiniam studentui padidina studijų patrauklumą. Kitas akcentas – studijų tarptautiškumas. Slauga yra labai plati specialybė, visur galima dirbti, karjera yra labai plati. Studentas studijų metu gali vykti į stažuotes, pavyzdžiui, neseniai studentai buvo išvykę su dėstytojais į Lenkiją, stažavosi moderniame simuliacijos centre, atlikdami didelio tikslumo klinikines simuliacijas. Vasaros metu vyksta akademinės stovyklos. Bendradarbiaujame su Taivanu, tad vasarą į patį garsiausią Slaugos Taipėjaus universitetą studentai važiuoja mokytis kinų medicinos“, – apie galimybes kalbėjo doc. dr. A. Mažionienė.

Pasak jos, ne mažiau svarbu didinti ir emocinį patrauklumą, skleidžiant ir demonstruojant kompetentingo slaugytojo įvaizdį, taip pat iškeliant slaugytoją kaip herojų, kadangi būtent slaugytojų darbas, pavyzdžiui, ekstremaliųjų situacijų metu – vienas svarbiausių.

Slaugytojo lyderystei – pozityvi vizija

SAM ministrės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai J. Platakytė akcentavo, kad kol kas vyrauja ne itin teigiamos prognozės, kalbant apie slaugytojų parengimą, tačiau tikimasi, kad situacija keisis ne tik diskusijų lygmeniu, bet ir praktiniais problemų sprendimo būdais.

Slauga yra labai plati specialybė, visur galima dirbti.

„Prognozės sveikatos priežiūros srityje yra niūrios, visų pirma, dėl visuomenės senėjimo tendencijų bei didėjančio pacientų poreikio. Taip pat didėja medicinos personalo, ypač slaugytojų, poreikis. Todėl slaugytojų vaidmuo yra ypač svarbus. Šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje slaugytojai, turintys aukštas profesines kompetencijas, gali atlikti lyderio funkcijas, gali veikti su dideliu savarankiškumo lygiu, įgalinančiu jiems atlikti platesnes ir sudėtingesnes slaugos užduotis bei priimti sprendimus, susijusius su pacientų sveikata. Tokią tendenciją atspindi išplėstinės praktikos slaugos studijų plėtra, apimanti keturias specializacijas (šakas). Tiesa, šiuo metu vyksta Lietuvos medicinos normos MN 160:2017 „Išplėstinės praktikos slaugytojas“ peržiūra ir keitimas. Mes siekiame vieno iš svarbių transformacijos aspektų – slaugytojų karjeros kelio modelio kūrimo, pagrįsto slaugytojų, po formalių studijų, papildomai įgytomis kompetencijomis. Kuriamas modelis numatys aiškias karjeros pakopas, leidžiančias slaugytojams tobulėti profesiškai ir užimti vis aukštesnes pareigas sveikatos priežiūros sistemoje. Svarbiausias šio modelio principas – kompetencijų pripažinimas ir integracija į praktinę veiklą. Įgytos žinios, praktiniai įgūdžiai bei specializacijos sritys (pvz., išplėstinės praktikos slauga) taps pagrindu karjeros progresijai, didesnei atsakomybei ir atitinkamam darbo užmokesčiui“, – kalbėjo J. Platakytė.

Anot J. Platakytės, peržiūrėjus įvairių sveikatos įstaigų interneto svetaines, džiugina, kad teikiama pozityvi informacija apie slaugytojus bei kaip yra vertinamas ir reikalingas jų darbas, pateikiami pacientų atsiliepimai.

„Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje vis daugiau gyventojų aktyviai seka naujienas ir naršo interneto svetainėse, todėl visuomenės nuomonės formavimui ypač svarbi tampa viešai skleidžiama informacija. Pozityvi komunikacija apie slaugos profesiją prisideda prie jos įvaizdžio gerinimo ir didesnio matomumo visuomenėje. Vis dėlto, nepaisant viešojo diskurso svarbos, slaugos sektorius Lietuvoje susiduria su esminiais struktūriniais iššūkiais. Tarp svarbiausių problemų išskirtinas nuolatinis slaugytojų trūkumas, neadekvatus darbo užmokestis bei atotrūkis tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimybių miestuose ir regionuose. Regioninėse gydymo įstaigose ypač sudėtinga pritraukti kvalifikuotus specialistus. Dažnu atveju, riboti finansiniai ištekliai verčia vadovybę teikti pirmenybę gydytojų darbo užmokesčio didinimui, o tai riboja galimybes adekvačiai atlyginti slaugytojams. Tokia praktika dar labiau apsunkina tiek bendrosios, tiek išplėstinės praktikos slaugytojų pritraukimą į regionus, kuriuose ypač trūksta gydytojų ir kur profesionalios slaugos paslaugos galėtų reikšmingai padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę“, – pažymėjo J. Platakytė.

Pasak jos, didelė darbo apkrova ir emocinis krūvis lemia dažnus perdegimo sindromo atvejus tarp slaugytojų. Dėl to gali didėti profesinių klaidų tikimybė, mažėti pasitenkinimas darbu, o tai dažnai skatina specialistus keisti darbo vietą, emigruoti ar net visiškai pasitraukti iš profesijos.

„Vis dėlto svarbu akcentuoti, kad slauga yra profesija, grindžiama nuolatiniu mokymusi ir profesiniu tobulėjimu. Mokymasis visą gyvenimą yra neatsiejama slaugytojo veiklos dalis, leidžianti ne tik palaikyti aukštą kompetencijų lygį, bet ir prisitaikyti prie nuolat kintančių sveikatos sistemos reikalavimų. Tikėtina, kad įgalinant profesines kompetencijas savarankiškumo lygiu, didinant profesinį prestižą ir užtikrinant sąžiningą atlyginimą, slaugytojo profesija taps vis patrauklesnė tiek jauniems specialistams, tiek jau dirbantiems sveikatos apsaugos sistemoje“, – neabejojo J. Platakytė.