Valstybinė ligonių kasa pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad medikai klaidina pacientus, kritikuodami nemokamus akių lęšiukus, kelio ir klubo sąnarių endoprotezus. Tačiau kompensuojamieji akių lęšiukai išimti iš apyvartos, nes buvo pavojingi.

Kuo suinteresuoti gydytojai?

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užtikrina: jos perkami ir pacientams nemokamai skiriami akių lęšiukai, kelio ir klubo sąnarių endoprotezai yra aukštos kokybės, atitinkantys tokiems gaminiams keliamus reikalavimus.

"Juos palankiai vertina ir medikai, dalyvaujantys komisijose perkant šiuos gaminius. Deja, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai medikai, naudodamiesi pacientų patiklumu, įtikina žmones akių lęšiukus, kelio ir klubo sąnarių endoprotezus įsigyti gerokai brangiau, kritikuodami tuos, kuriuos nupirko VLK, nors patys irgi dalyvauja juos įsigyjant", – rašoma VLK pranešime.

Teigiama, kad VLK pastaruoju metu sulaukia vis daugiau pacientų skundų dėl juos pasiekiančios netikslios informacijos iš gydytojų dėl akių lęšiukų, kelio ir klubo sąnarių endoprotezų, kurių įsigijimo išlaidos pacientams yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Ligonių kasoms, jų teigimu, pacientai skundžiasi, kad suklaidinti gydytojų jie patiria nereikalingų finansinių išlaidų, nors realiai jų neturėtų, jei iš gydytojų gautų teisingą informaciją.

Ne tik lęšiukai

VLK pranešime akcentuojama, kad dažniausiai medikai kritikuoja VLK nupirktų lęšiukų kokybę (esą jie nekokybiški, greitai nusidėvi) ir siūlo pacientams įsigyti gerokai brangesnius lęšiukus teigdami, kad jų įsigijimo išlaidas kompensuos ligonių kasos PSDF lėšomis, nors puikiai žino, jog to nebus.
"Ligoniai patiki medikais ir sumoka pusę tūkstančio ar daugiau litų už lęšiuką. VLK nupirkti lęšiukai pacientui skiriami nemokamai, nekainuoja ir jų implantavimas. Na, o analogiški, tokios pačios kokybės lęšiukai, kuriuos pacientai įsigyja raginami medikų, dažniausiai kainuoja kelis kartus brangiau", – rašoma pranešime.

Taip pat teigiama, kad panašių istorijų nutinka ir pacientams, norintiems greičiau, nelaukiant eilėse, palengvinti savo judėjimą ir pasikeisti kelio ar klubo sąnario endoprotezą. Medikai kritikuoja šių VLK nupirktų gaminių kokybę, esą jie nekokybiški ar netinkami naudoti, o pacientai tokiais atvejais nusprendžia juos įsigyti už didesnę kainą.

VLK tikina, kad brangiau mokėti už kitokius akių lęšiukus, kelio ir klubo sąnarių endoprotezus tikrai neverta. VLK perkami sulankstomi akių lęšiukai ir minėti endoprotezai yra kokybiški, atitinkantys Europos Sąjungos standartus.

Atstovauja ne ligoniams?

VLK pranešime tvirtinama, kad perkant akių lęšiukus ir kelio ar klubo sąnario endoprotezus aktyviai dalyvauja ir patys medikai – jie teikia rekomendacijas ir pasiūlymus rengiant technines specifikacijas, kuriose įvardijama, kokie turėtų būti gaminiai, taip pat dalyvauja komisijose vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus.

Jei konkursui pateikiami nauji gaminiai, norėdami įsitikinti jų kokybe ir tinkamumu naudoti, medikai pastaruosius testuoja.
VLK apgailestauja, kad medikai, padedantys VLK nupirkti akių lęšiukus bei kelio ir klubo sąnarių endoprotezus, klaidina pacientus. Susidaro įspūdis, kad jie atstovauja ne paciento, o gamintojų interesams.

Kompensuojamųjų lęšiukų nėra

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė profesorė Ingrida Janulevičienė, kuriai pranešėme apie VLK pranešimo teiginius, liko priblokšta: valstybės kompensuojamųjų akių lęšiukų šiuo metu Kauno klinikos iš viso neturi.
Ši ligoninė vienintelė mieste šiuo chirurginiu būdu gydo kataraktą. Į Kauno klinikas gydytis atvyksta ligoniai iš visos Lietuvos. Kompensuojamųjų lęšiukų jie laukia eilėje.

"Praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo nupirkti šiuolaikiniai sulankstomi minkštieji lęšiukai. Chirurgai juos implantavo išsijuosę. Tačiau šių metų gegužės 29 d. Valstybinė akreditavimo tarnyba sustabdė jų panaudojimą, o birželio 19 d. įsakymu lęšiukai buvo išimti iš apyvartos. Taip atsitiko dėl prastos jų kokybės ir pacientams sukeltų komplikacijų", – paaiškino profesorė I.Janulevičienė.
Tai faktai. Ar reikalingi komentarai? Vis dėlto jų paprašėme oftalmologijos profesorės, kuri, beje, chirurginio darbo nedirba, todėl interesų konflikto, kuo VLK kaltina lęšius implantuojančius akių ligų gydytojus, čia neprirašysi.

"Jei lęšis, implantuotas į akį, susiglamžo, negali būti, kad visos Lietuvos chirurgai staiga pradėjo dirbti blogai. Nuo VLK nupirktų lešių pacientams prasidėjo gausūs uždegimai. Kiekvienas specialistas analizuoja, ką jis padarė blogai. Paaiškėjo, kad tokios komplikacijos ištinka visus pacientus", – apgailestavo gydytoja oftalmologė I.Janulevičienė.

Grįžti 20 metų atgal

Kaip bus dabar, kai lešių iš viso nėra, o siūlyti juos pacientams įsigyti patiems griežtai draudžiama.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis jau ne viena diena kritikuoja gydymo įstaigas, imančias priemokas už geresnį gydymą ar medicinos priemones. Akivaizdu, kad tikėtis kompensacijos, prilygstančios valstybės perkamų lęšiukų kainai, vilties nėra. Juolab kad ta kaina labai maža, apie 50 litų.
Negydant kataraktos, aiškino profesorė I.Janulevičienė, žmogaus akies lęšis ir baltymas drumstėja, kietėja. Prieš implantavimo operaciją sukietėję audiniai suskaldomi. Kuo jie kietesni, tuo daugiau energijos reikia, o tokios invazinės procedūros gali sukelti sunkių komplikacijų.

"Savo pacientams sakome: nelaukite, kol visiškai sudrumstės", – atsiduso ligonius konsultuojanti profesorė I.Janulevičienė. Dabar išeitis nelaukti – pirkti lęšiuką už savo pinigus arba sutikti, kad būtų implantuotas senasis kietas propezas.

"Užuot minkštąjį lęšį implantavus per trijų milimetrų pjūvį ir palikus jį nesiūtą, kietasis lęšis įdedamas prapjovus akį per pusę, po to siūlė užsiuvama. Taip dirbome prieš 20 metų. Nejaugi turime grįžti į tuos laikus, kad medicina būtų nemokama?" – retoriškai klausė akių ligų gydytoja I.Janulevičienė.

Ką patarti, kai klausia

VLK kaltinimą, kad gydytojai atstovauja ne pacientų, o gamintojų interesams, proteguoja jų produkciją, profesorė I.Janulevičienė atremia konkrečiu argumentu.

"Esu poliklinikos vadovė, neimplantuoju lęšiukų, bet noriu, kad ligoniai matytų po operacijos, kad jiems būtų geriau", – atsako gydytoja ir pateikia dar vieną pavyzdį: kai yra geresnių vaistų, ligoniai perka juos.

Iš tiesų primokėti už kompensuojamuosius bent kol kas nedraudžiama. Gydydamiesi ligoniai vadovaujasi medikų nuomone, prašo gydytojų patarimo. Ar jie turi teisę nutylėti, kad yra geriau, nei mūsų valstybė gali duoti nemokamai? Beje, Akių ligų klinikoje esančios "Figaro" optikos vadovė Ida Tamašauskienė patvirtino, kad labai daug ligonių akių lęšius perka patys. Lęšiai kainuo nuo 350 iki 600–700 litų.

Perka tik cementuojamuosius

VLK teigimu, brangiau mokėti ne tik už kitokius akių lęšiukus, bet ir kelio bei klubo sąnarių endoprotezus tikrai neverta.
LSMU Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Endoprotezavimo sektoriaus vadovas Arūnas Vertelis, per savo darbo praktiką atlikęs šimtus, jei ne tūkstančius klubo ir kelio sąnarių protezavimo operacijų, neneigia, kad VLK perkami šių sąnarių  endoprotezai yra kokybiški, atitinkantys Europos Sąjungos standartus.

"Perkami protezai yra sertifikuoti, jie yra geri", – sako ligonių mylimas protezuotojas A.Vertelis. Tačiau VLK perka ir ligoniams nemokamai teikia tik cementuojamuosius klubo ir kelio sąnarių protezus. Jų yra ir kitokių, mechaninio tvirtinimo. "Mechaninio tvirtinimo endoprotezai rekomenduojami tam tikro amžiaus ir tam tikro kontingnto žmonėms, jie duoda geresnius klinikinius rezultatus – išgyvenamumo ir funkcionavimo, – komentuoja gydytojas A.Vertelis. – Statistika rodo, kad mechaninio tvirtinimo šlaunikaulinis endoprotezas tarnauja ilgiau. Tai ir mokslo įrodyta."

Ligoniai nori kuo geriau

Pacientai, anot gydytojo, apie protezų skirtumus, endoprotezavimo naujoves žino daug.
"Jie viską žino", – apibendrina endoprotezavimo asas A.Vertelis. Ką jis sako savo pacientams, kai jie klausinėja, koks endoprotezas bus implantuojamas, kiek su juo galės gyventi, ar nereikės dirbtinio sąnario keisti?

Gydytojas nesvarstydamas atsako, kad tuomet, kai pacientas yra jaunas, jam reikia keisti klubo sąnarį, pataria implantuoti mechaninio tvirtinimo endoprotezą. Paaiškina, koks jo paviršius – metalinis ar keraminis, būtų geriau.

Tuomet ligonis nusprendžia, ko jis nori. Jei gali primokėti už mechaninio tvirtinimo endoprotezą, o dažniausiai žūtbūt ieško tokių galimybių, pagal VLK reglamentuotą tvarką rašo specialios formos prašymą ligoninės vadovui ir endoprotezas perkamas. VLK tokiu atveju kompensuoja bazinę kainą, tą, už kurią perka cementuojamuosius endoprotezus.

Lieka tik pasvajoti, kas bus, jei, nedidinant sveikatos sistemos finansavimo ir neįstengus apkaltinti gydytojų, bus uždrausta pirkti medicinos priemones oficialiai. Tikėtina, tuomet korupcija sveikatos sistemoje dar labiau suklestės.

Po "Kauno dienos" rašinio VLK prisipažino, kad senieji lęšiukai buvo nekokybiški.