Kenčia trečdalis europiečių

Tyrimas vykdomas laimėjus Europos Komisijos finansavimą, jis truks ketverius metus.

Kaip sako MARKOPOLO koordinatorė Lietuvoje VDU Aplinkotyros katedros profesorė habil. dr. Regina Gražulevičienė, tyrimas pradėtas paaiškėjus, kad Europoje didėja širdies ir kraujagyslių ligų, metabolinių ligų plitimas, susijęs su aplinkos rizikos veiksniais, tokiais kaip oro tarša ir transporto keliamas triukšmas.

„Yra duomenų, kad šie aplinkos veiksniai turi didelę įtaką miesto gyventojų sveikatai – trumpina sveiko gyvenimo trukmę ir didina priešlaikinės mirties tikimybę. Europoje dėl oro taršos prieš laiką miršta apie 0,5 mln. žmonių, tačiau kietųjų oro dalelių ir triukšmo normos nėra įtrauktos į klinikines direktyvas. Šiuo metu naudojami oficialūs Europos aplinkos taršos limitai stipriai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos standartus. Tai didina sveikatos pažeidimų plitimą tarp labiausiai pažeidžiamos socialinės atskirties gyventojų grupės narių, sergančiųjų lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonių“, – teigia profesorė.

Anot jos, neseniai paaiškėjo, kad kietųjų oro dalelių poveikis gyventojų sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio. Smulkiųjų dalelių sukeliami sveikatos pažeidimai yra žymiai didesni dėl oro teršalų tiesioginio patekimo per plaučių audinį į kraujotaką. Dėl tos priežasties gali kilti sisteminis uždegimas, kraujo krešėjimo sutrikimų ir oksidacinis stresas, kurie skatina metabolinius sutrikimus, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

„Minėti sutrikimai vargina apie 30 proc. Europos gyventojų, tačiau iki šiol nenustatytos smulkiųjų kietųjų oro dalelių higienos normos, skirtos metabolinių ligų prevencijai. MARKOPOLO tyrimas, naudojant eksperimentinius, klinikinius ir aplinkos epidemiologinius tyrimo metodus, šiuolaikines technologijas, nustatys biologinius žymenis, padedančius anksti išaiškinti ligų, susijusių su aplinkos smulkiųjų kietųjų oro dalelių tarša, mechanizmus, o politikams bus pasiūlyta priemonių, kaip mažinti aplinkos keliamą riziką sveikatai“, – pasakoja mokslinininkė.

Regina Gražulevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Savaitei pakeis įpročius

Kaune vykdomas tyrimas nustatys, koks smulkiųjų kietųjų dalelių ir triukšmo lygis ore gali skatinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir metabolinio sindromo raidą ir kokią įtaką gyventojų sveikatai gali turėti sveika gyvensena. Naujas klinikinis tyrimas pagrįs sąsajas tarp gyvenamosios aplinkos oro teršalų koncentracijų, transporto keliamo triukšmo lygio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos ir metabolinio sindromo svarbiausių požymių / indikatorių paplitimo tarp 45–64 metų amžiaus gyventojų.

Metabolinis sindromas pasireiškia keliais požymiais, svarbiausi yra pilvinis nutukimas, susijęs su padidėjusia juosmens apimtimi, padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi trigliceridų, cholesterolio ir cukraus apykaita. Esant trims iš minėtų požymių žymiai padidėja gyvybei pavojingų komplikacijų rizika.

Kaip kinta rodmenys

Pasak prof. R. Gražulevičienės, VDU mokslininkai nustatys, kaip kinta tyrimo dalyvių, reguliariai vaikštančių miesto parke ir besilaikančių Viduržemio jūros dietos, sveikatos rodmenys, biologiniai kraujo žymenys ir metabolinių sutrikimų rizika. Tikimasi, kad tyrimo dalyvių gyvensenos pokyčiai turės teigiamą poveikį tokiems medžiagų apykaitos sutrikimų rodmenims kaip sutrikusi lipidų ir cukraus apykaita, lėtinio streso rodmenys, padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjusi juosmens apimtis.

Europoje dėl oro taršos prieš laiką miršta apie 0,5 mln. žmonių, tačiau kietųjų oro dalelių ir triukšmo normos nėra įtrauktos į klinikines direktyvas.

„Į tyrimo grupes dalyviai bus įtraukiami atsitiktiniu principu, jiems sutikus dalyvauti ir septynias dienas nuolat nešioti jutiklius. Jutikliai teiks skaitmeninius duomenis apie fizinio aktyvumo ekvivalentą (METS), nueitų žingsnių skaičių, širdies susitraukimų dažnį, miego kokybę. Bus imami kraujo mėginiai biologiniams medžiagų apykaitos žyminių pokyčiams nustatyti, matuojamas kraujo spaudimas, juosmens apimtis, atliekamas kūno sudėties tyrimas. Šeimos gydytojas atliks sveikatos patikrą, vertins fizinio aktyvumo žaliosiose erdvėse ir sveikos mitybos poveikį metabolinio sindromo rodmenims ir biologiniams kraujo žymenims“, – vardija mokslininkė.

Remiantis tyrimų rezultatais, visuomenės sveikatos specialistams ir visuomenei bus pateikta pasiūlymų, kaip mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, be to, bus pasiūlyta prevencinių priemonių valdyti metabolinio sindromo plitimą.