Ukrainos realybė: dėl sudėtingų evakuacijų – amputacijos

Ukrainos realybė: dėl sudėtingų evakuacijų – amputacijos

2025-09-14 05:00
„Kauno diena“, BNS inf.

Iš Ukrainos karo zonos praėjusią savaitę grįžę Lietuvos medikai teigė, kad dronų grėsmė sunkina sužeistųjų evakuaciją, todėl dėl apleistų ir komplikuotų galūnių sužeidimų teko atlikti nemažai amputacijų.

Pagalba: pasak iš Ukrainos grįžusių medikų, visose jų aplankytose ligoninėse į klausimą, ko jums šiandien trūksta, ukrainiečiai medikai atsakydavo – darbo rankų. Vaiva Jankienė Pasekmės: V. Leketo teigimu, kariaujant dronais, jei kareivis susižeidė, jis dažnai ne vieną parą praguli karo lauke, nes jo negalima paimti – praėjus tiek laiko, traumos tampa apleistos, komplikuotos.

Kitaip nei prieš metus

„Prieš metus buvo visai kitaip, nes traumos buvo šautinės [...]. Dabar vyrauja yra dronai. Pavyzdžiui, jeigu kareivis susižeidė, jis dvi paras praguli karo lauke, nes jo negalima paimti […]. Po dviejų parų traumos jau ir apleistos, ir komplikuotos“, – teigė iš Ukrainos grįžęs Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Virgilijus Leketas.

„Labai daug žmonių užsideda vadinamuosius žgutus, timpas. Jas užsideda esant bet kokiam, net nedideliam sužeidimui, laiko daugiau kaip dvi valandas [...]. Reiškia, viskas baigiasi amputacija“, – teigė traumatologas.

Pagalba suteikiama vėliau

Į Ukrainą Lietuvos medikų komandos vyko šeštą kartą. Stažuotėje dalyvavęs Respublikinės Panevėžio ligoninės bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas Irmantas Grubinskas sakė, kad dėl dronų keliamos grėsmės labai sudėtinga evakuoti sužeistuosius, todėl pagalba ligoninėse yra suteikiama vėliau.

„Dronai uždengia viską, nežinau, ten 20–30 km nieks negali pajudėt. Jokio sraigtasparnio, apie kažkokią pagalbą iš oro negali būt nė kalbos. Tie pacientai ištraukiami ir paskui vežami į ligonines“, – teigė iš Ukrainos grįžęs medikas.

Pasekmės: V. Leketo teigimu, kariaujant dronais, jei kareivis susižeidė, jis dažnai ne vieną parą praguli karo lauke, nes jo negalima paimti – praėjus tiek laiko, traumos tampa apleistos, komplikuotos.

Rūpinosi medikais

Dviejų savaičių stažuotėje dalyvavo medikai iš Panevėžio, Ukmergės, Alytaus ir Šakių. Kartu su jais vyko ir slaugytoja Vaiva Jankienė, kuri koordinavo visą procesą ir rūpinosi medikais ne tik šios išvykos, bet ir prieš tai vykusių stažuočių metu.

Ketvirti karo metai, labai dažnai tam tikrose ligoninėse medikai dirba 30 parų be laisvadienių.

„Jie dirba labai dažnai improvizuodami, todėl, kad ne visada pakanka priemonių, o dažniausiai nepakanka žmonių. Visose vietose, kuriose mes buvom, į klausimą, ko jums šiandien trūksta, ukrainiečiai medikai aiškiai atsako: mums pirmiausia trūksta rankų“, – apie medikų trūkumą Rusijos užpultoje Ukrainoje užsiminė V. Jankienė.

„Ketvirti karo metai, labai dažnai tam tikrose ligoninėse medikai dirba 30 parų be laisvadienių. Jeigu per kitas 30 parų gausi vieną laisvą, bus labai gerai“, – sakė ji.

Vaiva Jankienė

Užbaigė stažuočių ciklą

Medikų išvyka į Ukrainą užbaigė šešių stažuočių ciklą, tačiau, pasak ministerijos, planuojama, kad į kariaujančią šalį vyks ir daugiau specialistų iš Lietuvos.

„Šiais metais tikrai ne paskutinis medikų išvykimas, bet tokio formato, kai turėjome strateginį tikslą, kad visose koordinuojančiose ligoninėse ir kai kuriose regionų ligoninėse atsidurtų medikų su karo patirtimi, šis yra paskutinis“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Skirmantas Krunkaitis.

Į šias Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su nevyriausybine organizacija „Blue / Yellow“ organizuotas stažuotes buvo išvykę apie 40 medikų iš visos Lietuvos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra