Per galūnės arteriją
Šią unikalią procedūrą atliko intervenciniai radiologai kartu su intervenciniais kardiologais.
„Aorta – stambiausia žmogaus organizmo kraujagyslė, kuria deguonies prisotintas kraujas iš širdies keliauja į įvairias organų sistemas. Šios kraujagyslės žymus išsiplėtimas (mediciniškai vadinamas aneurizma) yra pavojinga būklė, nes aorta gali plyšti. Tada išgelbėti paciento gyvybę išlieka minimali galimybė. Todėl, ją aptikus, reikia laiku atlikti atviro tipo operaciją ar minimaliai invazyvią endovaskulinę (kraujagyslinę) intervencinę gydomąją procedūrą, kuri apsaugotų nuo aortos aneurizmos plyšimo. Pastaroji procedūra reikalauja minimalios intervencijos – punktuojama galūnės arterija ir per ją implantuojami stentai į atitinkamą kraujagyslę. Ji mažiau traumuoja pacientą nei didelės apimties atviro tipo kraujagyslių rekonstrukcinė operacija“, – laiku atliktos intervencijos svarbą apibūdino Santaros klinikų Radiologijos centro vadovas doc. dr. Artūras Samuilis.
Apibūdino: pasak A. Samuilio, tokia procedūra reikalauja minimalios intervencijos – punktuojama galūnės arterija ir per ją į atitinkamą kraujagyslę implantuojami stentai. / Santaros klinikų nuotr.
Išvengė didelės operacijos
Paciento aorta buvo išsiplėtusi iki pavojingo dydžio krūtininėje ir pilvinėje dalyje ties pagrindinėmis jos šakomis.
Paciento, kuriam atlikta ši minimaliai invazyvi procedūra, aorta buvo išsiplėtusi iki pavojingo dydžio krūtininėje ir pilvinėje dalyje ties pagrindinėmis jos šakomis, maitinančiomis inkstų arterijas, žarnyną, kepenis, blužnį ir kitus vidaus organus. „Kad būtų išvengta aortos plyšimo, jos aneurizma procedūros metu buvo padengta specialiu vamzdeliu, t. y. dengtu stentu (stentgraftu), į kiekvieną jos šaką įvedant papildomų stentų, kad pacientas išvengtų itin didelės apimties ir rizikingos atviros chirurginės operacijos, – aiškina Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas-intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas. – Viskas padaroma vienu etapu be didelio pjūvio – aorta ir jos šakos nuo krūtininės dalies iki šakojimosi į kojas maitinančias arterijas padengiamos per 7 mm ir 3 mm pjūvelius kirkšnies ir rankos arterijose. Tokios operacijos trunka 4–6 valandas. Naujos technologijos ir auganti specialistų patirtis ateityje leis patenkinti vis didėjantį tokių procedūrų poreikį.“
Svarbu tinkamai pasiruošti
Paciento specialiai paruošti tokiai procedūrai nereikia, ją galima atlikti ir kitų patologijų turintiems, vyresniems ar kliniškai sunkesniems ligoniams. Procedūrą atlikę gydytojai intervencinis kardiologas dr. Andrius Berūkštis ir intervencinis radiologas Rokas Girčius sako, kad tokios medicininės intervencijos planuojamos iš anksto, ypač svarbus pasirengimo etapas: „Atliekami matavimai kompiuterinės tomografijos vaizduose, užsakomos reikalingos priemonės (kartais dengtas stentas gaminamas individualiai pagal paciento anatomiją) ir suplanuojama procedūros eiga, – aiškina A. Berūkštis. – Svarbu paminėti ir tai, kad po tokios procedūros pooperacinis periodas yra labai trumpas – šis pacientas, kuriam endovaskuliniu būdu vienu metu buvo protezuota krūtininė ir pilvinė aorta, namo buvo išleistas antrą parą po intervencijos, jam nereikalinga reabilitacija.“
Kai atliekama atvira tokios ilgos aortos dalies operacija, pooperacinis periodas sunkus ir pacientai ilgą laiką turi gydytis ligoninėje. „Džiaugiuosi, kad galėjome padėti dar vienam itin sudėtinga ir gyvybei grėsminga aortos liga sergančiam pacientui taikydami naujausius ir pažangiausius endovaskulinio gydymo metodus“, – sako A. Berūkštis.
Naujausi komentarai