Tėvai į antrąją pusę persiritus vasarai turi pasirūpinti ne tik mokykliniais reikmenimis, bet ir atžalų sveikatos būkle. Medikai pataria į privalomąją vaikų apžiūrą nenumoti ranka ir pas gydytojus užsukti dar iki naujųjų mokslo metų.

Užkerta kelią ligoms

Pažymas mokymo įstaigos kasmet prašo pristatyti iki rugsėjo vidurio. Tačiau, anot specialistų, profilaktinė vaiko sveikatos patikra neturėtų tapti formaliu reikalu.

Jos metu gydytojas pediatras vaiko organizmo būklę įvertina įvairiapusiškai – mažąjį pasveria, pamatuoja, patikrina kraujospūdį, klausą, regėjimą, plaučių bei širdies veiklą.

Kilus bent menkiausiam įtarimui, pastebėjus kokius nors, kad ir nedidelius, sveikatos sutrikimus, vaikas siunčiamas pas gydytojus specialistus. Taip jis ištiriamas nuodugniau. Kokios pagrindinės moksleivių sveikatos bėdos ir kaip jų išvengti?

Svarbiausia – patogumas

Gydytojai ortopedai pripažįsta, kad daugelis šiandienos vaikų, užuot lakstę po lauką, plaukioję vandens telkiniuose, karstęsi po medžius ar kitaip aktyviai leidę laiką, didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus.

Rezultatas – iškrypęs stuburas, ydinga laikysena bei kitokie skeleto ir raumenų negalavimai. Visoms šioms moksleivių bėdoms neabejotinai įtakos turi ir per sunkios kuprinės, nepatogūs suolai.

Išsirinkti kuprinę visai nesunku – pasiūla parduotuvėse didelė. Kur kas sudėtingiau įvertinti, kuri kuprinė bus patikimesnė sveikatos atžvilgiu, kitaip tariant, ar apsaugos vaiko stuburą ir leis džiaugtis taisyklinga laikysena.

Kuprinė su knygomis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10–12 proc. mokinio svorio. Aritmetika čia paprasta: pirmokas, sveriantis maždaug 25 kg, turėtų nešti ne sunkesnį kaip 2,5–3 kg mokyklinį krepšį. Taigi tuščios kuprinės svoris turėtų būti ne didesnis kaip 1,5 kg.
Mokyklinis krepšys privalo būti patogus – nespausti, netrinti. Matuotis geriausia apsivilkus striukę ir be jos, juk kuprinę teks nešioti ir žiemą, ir vasarą.

Idealu, jei kuprinės diržų plotis – ne mažiau kaip 4 cm ir jie paminkštinti. Per stori diržai vaikui gali trinti pažastis, veržti. Kuprinės „nugara“ turėtų būti paminkštinta, rankena – taip pat, kad būtų patogu nešti. Vaikui užsidėjus kuprinę, ši neturėtų iškilti virš jo pečių.

Regėjimas prastėja

Besaikis laiko leidimas prie kompiuterio ar televizoriaus, judėjimo bei gryno oro stoka prastina ir vaikų regėjimą.
Moksliškai įrodyta, kad aktyviai laiką leidžiant lauke mažėja ir regėjimo problemų.

Kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 proc. sumažina trumparegystės riziką. Taip yra dėl to, kad akis teigiamai veikia natūrali šviesa ir galimybė žiūrėti į toliau esančius objektus.

Norint turėti nepriekaištingą regėjimą ar bent jau jį pastiprinti, patartina valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno gaminių – šių produktų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų.
Tarp suaugusiųjų vis dar yra nemažai tokių, kuriems atrodo, kad vaikams nešioti akinius – tikra kančia. Esą bendraamžiai iš jų šaiposi, o šis aksesuaras – nepatogus, greitai lūžtantis.

Akiniuočiai būdavo pajuokiami seniau. Būdavo šaipomasi dėl storų akinių stiklų, gremėzdiškų rėmelių. O ir patys akiniai ne visada būdavo patogūs. Dabar jų pasiūla visai kitokia. Vaikai net nejaučia juos nešiojantys, be to, gali rinktis tiek norimą akinių rėmelių spalvą, tiek formą.

Iki naujųjų mokslo metų itin svarbu patikrinti moksleivių akis, galbūt jų rega susilpnėjo ir į naujiesiems mokslo metams reikalingų pirkinių sąrašą reikės įtraukti ne tik kuprinę, rašymo ar sporto reikmenis, bet ir akinius. O jau nešiojantieji akinukus įsitikins, ar senieji dar tinkami.

Skiepai – būtini

Kaip teigė bendrosios praktikos gydytojai, rūpintis vaiko sveikata būtina kompleksiškai – profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus, laiku įvertinti vaiko savijautos pokyčius ir mokslo krūvį, nepamiršti visavertės mitybos, kokybiško poilsio, vitaminų bei mineralinių medžiagų.

Tik tuomet vaikas augs stiprus, o atšalus orams jo nepuls ligos. Gydytoja priduria, kad artinantis naujiesiems mokslo metams tėveliams verta iš naujo atsiversti savo atžalų skiepijamo pažymėjimus bei nepamiršti pasitikrinti dantų.

Nuo daugelio užkrečiamųjų ligų vaikai būna paskiepyti pirmaisiais savo gyvenimo metais, tačiau kai kurių vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių maždaug 6–7 metų vaikai turi būti pakartotinai paskiepyti nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito. 15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės.

Daugelis medicinos įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, 6–14 metų vaikų krūminius dantis nemokamai dengia silantais – specialiomis skystomis plombinėmis medžiagomis apsaugo sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vageles.

Taip neleidžiama susidaryti ėduoniui – vienai labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų tarp vaikų ir paauglių. Ši procedūra neskausminga, jos metu dantų gręžti nereikia.