Pirmą kartą išgirdus diabeto diagnozę, ligoniui dažnai sunku įsivaizduoti, kaip jo gyvenimas klostysis toliau. Apie tai, kaip tinkamai kontroliuoti cukrinį diabetą ir su šia liga gyventi visavertį gyvenimą – pokalbis su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadove gydytoja endokrinologe prof. Džilda Veličkiene.

– Pradėkime nuo pradžių: kas yra cukrinis diabetas ir kokios  pagrindinės jo rūšys?

– Cukrinis diabetas, visuomenėje dažnai vadinamas cukralige, yra liga, kurios metu organizmas nesugeba tinkamai panaudoti arba gaminti insulino – hormono, atsakingo už cukraus (gliukozės) pernešimą į ląsteles. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis, tačiau dėl insulino trūkumo arba organizmo atsparumo insulinui gliukozė kaupiasi kraujyje, žaloja kraujagysles. Jeigu gliukozė nepatenka į ląsteles, žalojami visi organai, nes jiems trūksta energijos atlikti savo darbą.

II tipo cukrinis diabetas sudaro 90 proc. visų diabeto atvejų, vystosi dažniausiai dėl genetinio polinkio sirgti šia liga, netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo, ilgalaikio lėtinio streso, miego trūkumo. Sergant II tipo diabetu ląstelės tampa atsparios insulino veikimui. Vadinasi, insulino organizme yra, bet jis neatlieka savo darbo. Daugelis klysta manydami, kad šio tipo diabetas yra lengvesnis, nes ligos pradžioje žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų dėl organizme palaipsniui didėjančio cukraus kiekio. Vis dėlto II tipo diabetas yra ne mažiau pavojingas nei I tipo, nes jei liga nediagnozuojama ir negydoma, organizme pamažu vystosi lėtinės cukrinio diabeto komplikacijos. Neretai, išsekus kasos rezervui, išsivysto ūmios komplikacijos, tokios  kaip ir sergant I tipo cukriniu diabetu.

I tipo cukriniu diabetu dažniausiai suserga vaikai ir jaunuoliai iki 35 metų. Organizme pradeda gamintis medžiagos, puolančios savus organus, pažeidžia kasą, kuri nustoja gaminti insuliną. Šiam cukriniam diabetui įtakos taip pat turi paveldimumas, ligą gali išprovokuoti sirgimas virusinėmis infekcijomis. Per kelis mėnesius nuo ligos pradžios atsiranda silpnumas, troškulys, padidėja apetitas, padažnėja šlapinimasis, vėliau atsiranda acetono kvapas iš burnos. Šio tipo diabetui gydyti nuo pat pirmos dienos skiriamas insulinas.

Džilda Veličkienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip diagnozuojamas cukrinis diabetas? Kas turėtų sunerimti ir kada  reikia skubiai kreiptis pagalbos?

– I tipo cukrinis diabetas diagnozuotas greitai, nes žmogaus organizmas be insulino tiesiog negali funkcionuoti, progresuoja ligos simptomai. Didesnė tikimybė susirgti I tipo cukriniu diabetu yra tiems, kurių šeimose yra šia liga sergančių žmonių, ypač jei jiems patiems nustatyti kasos autoantikūnai. Tačiau neretai šia liga susergama ir  šeimose, kur tokių ligonių iki tol nebuvo. Pajutus anksčiau minėtus bendrus simptomus, raginame nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, taip išvengiant dažniausios komplikacijos – ketoacidozės (būklė, kai, nesant nuosavo insulino, pradedami skaldyti organizmo riebalai, reikalingi energijai gauti, ir susidaro toksinių medžiagų perteklius).

Situacija dėl II tipo cukrinio diabeto yra visai kitokia: būtina atlikti tyrimus, net jei nėra jokių simptomų, bet yra II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių: antsvoris ar nutukimas, diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, šeimoje yra asmenų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, ar nėštumo metu buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas. Aukso standartas ligai diagnozuoti yra gliukozės tolerancijos mėginys, kurį atlieka šeimos gydytojas.

II tipo cukrinis diabetas sudaro 90 proc. visų diabeto atvejų, vystosi dažniausiai dėl genetinio polinkio sirgti šia liga, netinkamos mitybos.

– Ar galima šios ligos išvengti?

– Jeigu šis klausimas man būtų užduotas prieš dešimt metų, atsakymas būtų buvęs – ne. Laimei, per šį laikotarpį daug medicina pažengė į priekį ir dabar atsakymas yra – taip, galima išvengti II tipo cukrinio diabeto ar atitolinti jo pradžią keičiant gyvenimo būdą. Būtina mažinti ir kūno svorį, kuris turėtų sumažėti bent 5–7 proc., geriausia – 10 ir daugiau proc. Lietuvoje veikia Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto profilaktikai, tačiau jų efektyvumas ir apimtis nepakankami. II tipo cukrinio diabeto riziką mažina ir kitos priemonės, skiriamos nutukimui gydyti: medikamentai ar chirurginis nutukimo gydymas.

I tipo cukrinio diabeto profilaktikos galimybės gerokai mažesnės, bet neseniai buvo paskelbti tyrimų duomenys, kad vieni vaistai gali atitolinti ligos pradžią net keliolika mėnesių didelę riziką susirgti I tipo cukriniu diabetu turintiems žmonėms. Be to, riziką susirgti I tipo cukriniu diabetu mažina ir organizmo grūdinimas, kūdikystėje – maitinimas motinos pienu, vitamino D vartojimas.

– Kaip gydomas cukrinis diabetas?

– Cukrinio diabeto gydymas priklauso nuo diabeto tipo. I tipo diabetas nuo pat diagnozės pradžios ir visą likusį gyvenimą gydomas insulinu, kuris švirkščiamas į poodį 4–5 kartus per dieną ar leidžiamas į poodį insulino pompa.

II tipo diabetu sergantiems žmonėms svarbiausia gydymo dalis – keisti gyvenseną: mažinti svorį, didinti fizinį aktyvumą, keisti mitybos įpročius. Dažniausiai reikalingas gydymas geriamaisiais ir leidžiamaisiais vaistais, vėlyvose stadijose leidžiamas insulinas.

Nėščiųjų diabetu sergančioms moterims dažniausiai užtenka koreguoti mitybą, sumažinti angliavandenių, retai kada nėštumo laikotarpiu prireikia gydymo insulinu.

Priemonės: II tipo diabetu sergantiems žmonėms svarbiausia gydymo dalis – pakeisti gyvenseną: mažinti svorį, didinti fizinį aktyvumą, keisti mitybos įpročius. / Freepik.com nuotr.

– Kas kompensuojama pacientams, gydomiems nuo cukrinio diabeto?

– Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, gydymo galimybės Lietuvoje pastaraisiais metais vis gerėja. Nuo 2022 m. visi ligoniai, sergantys I tipo cukriniu diabetu, gali gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamus jutiklius gliukozei nuolat matuoti. Be to, tiems, kam reikalinga, apmokamas ir gydymas insulino pompomis, įskaitant pompą, gebančią sustabdyti insulino tiekimą, jei gliukozės kiekis kraujyje mažėja. Kompensuojamųjų diagnostinių juostelių skaičius, tenkantis vienam pacientui, Lietuvoje yra vienas iš didžiausių Europoje. Ligoniams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu, ypač jei yra širdies kraujagyslių rizikos veiksnių, diagnozuota širdies ir kraujagyslių ligų ar lėtinė inkstų liga, yra galimybė skirti naujausios kartos medikamentų, kurie ne tik mažina gliukozės kiekį organizme, bet ir stabdo minėtų ligų progresavimą.

Riziką susirgti I tipo cukriniu diabetu mažina ir organizmo grūdinimas, kūdikystėje – maitinimas motinos pienu, vitamino D vartojimas.

– Kokios yra cukrinio diabeto gydymo galimybės klinikose?

– Kauno klinikų Endokrinologijos klinika – vienas didžiausių diabeto centrų Lietuvoje, kuriame kasmet apsilanko apie 10 tūkst. pacientų. Ligoninėje sudarytos sąlygos cukriniu diabetu sergantiems asmenims bent pas vieną gydytoją patekti per 1–2 savaites, prireikus – per kelias dienas būti stacionarizuotam.

Klinikoje dirba daugiadalykė specialistų komanda, kuri padeda skubiai spręsti sudėtingiausius diabeto diagnostikos, gydymo ir diabetinės pėdos gydymo taktikos klausimus. Pacientams skubiai atliekami reikalingi tyrimai, skiriamas gydymas – tai sumažina riziką netekti galūnės. Džiaugiamės, kad komandoje greta gydytojų chirurgų, kraujagyslių chirurgų, mikrobiologų, radiologų ir kitų specialistų yra ir medicinos genetikas, kuris padeda diagnozuoti retesnius genetinio diabeto atvejus, ir medicinos psichologas, padedantis pacientams įveikti su liga susijusius psichologinius sunkumus.

Endokrinologijos klinikoje neseniai įdiegta pažangi I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų tranzicija į suaugusiųjų periodą, t. y. vaikų endokrinologas supažindina suaugusiųjų endokrinologą su pacientu ir jo ligos istorija. Pacientui suteikiamas saugumas, gydymo tęstinumas ir geriausia paslaugos kokybė šiuo tranzicijos periodu. Dar viena naujovė – nuo šių metų yra galimybė atlikti brangų, bet labai reikalingą neaiškiais diagnostikos atvejais autoantikūnų prieš cinko transporterį tyrimą. Šis tyrimas padeda patvirtinti I tipo cukrinio diabeto diagnozę, kai atvejai  sudėtingi ir neaiškūs.

Diabeto kontrolės priemonės – kompensuojamos

Ligoniams, sergantiems I tipo diabetu, gyvybiškai būtinos nuolatinės insulino injekcijos. Reikiamą insulino kiekį organizme visą parą garantuoja insulino pompos. Pompos nuoma ir vienkartinių keičiamųjų dalių rinkinys insulinui į poodį suleisti apmokami iš PSDF ligoniams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, pagal skyrimo sąlygas. Pavyzdžiui, vaikams iki 12 metų, kai gydymas insulino injekcijomis laikomas netinkamu ar nepatogiu; moterims nėštumo metu ar planuojančioms pastoti ir kt.

Per mėnesį išrašomas vienas insulino pompų, naudojamų ambulatoriškai gydyti nuolatine poodine insulino injekcija, keičiamųjų dalių komplektas. Kompensuojamoji komplekto kaina – 87 eurai per mėnesį.

Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms ligonių kasos apmoka kasdienei sveikatos priežiūrai reikalingus vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Šiuo metu cukriniam diabetui gydyti kompensuojama 30 skirtingų vaistų veikliųjų medžiagų ar jų derinių.

Cukriniu diabetu sergantiems pacientams taip pat kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės. I tipo diabetu sergantiems vaikams ir kitiems pacientams iki 24 metų gali būti apmokama iki 1 800 juostelių, nuo 24 metų – iki 1 200 diagnostinių juostelių per metus.

Kadangi cukrinis diabetas per ilgą laiką gali pažeisti akis, šia liga sergantiems suaugusiesiems 1 kartą per metus gali būti paskirtas regėjimo aštrumo, tinklainės kraujagyslių pažeidimo įvertinimo tyrimas. Taip pat visiems diabetu sergantiems pacientams kompensuojami akinių lęšiai, jei reginčiosios akies geriausiai koreguotas aštrumas neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų.

Jei cukrinis diabetas komplikuojasi pėdų, kulkšnių, kojų tinimu ir pėdų opomis, 2 kartus per metus pacientams kompensuojama ortopedinė avalynė ir batų įdėklai. Dėl diabetinės pėdos pažeidimo (Šarko sąnario) apmokamas kulkšnies-pėdos įtvaras.

Dėl sunkių diabeto komplikacijų praradus dalį galūnės, gydytojų konsiliumas gali skirti iš PSDF apmokamus blauzdos protezus su silikonine mova.

Diabetinės pėdos profilaktikai iš PSDF apmokama ne daugiau kaip 4 gydomojo pedikiūro paslaugos per metus, o esant diabetinei pėdai – ne daugiau kaip 24 diabetinės pėdos priežiūros paslaugos.

Diagnozavus lėtines cukrinio diabeto komplikacijas, po gydymo stacionare suaugusiesiems gali būti skiriama ambulatorinė medicininė reabilitacija.

Cukriniu diabetu sergantiems vaikams gali būti skiriama ambulatorinė medicininė reabilitacija, taip pat stacionarinė reabilitacija, kai ilgiau nei 2 savaites užsitęsia glikemijos nestabilumas arba svyruoja insulino poreikis, arba glikozilinto hemoglobino rodiklis yra daugiau nei 6,5 proc.

Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa