Didėjančios degalų kainos kelia pasipiktinimą ne tik automobilių vairuotojams. Ekspertai perspėja dėl artėjančios transporto krizės.

Pastaruoju metu viena aktualiausių temų žiniasklaidoje – kylančios degalų kainos. Vieni kaltina Lietuvos Vyriausybę dėl nesumažinto akcizo, kiti įvykius Libijoje ar vis labiau besivystančią Kinijos ekonomiką.

Lietuvos degalinių atstovai nesistengia raminti savo klientų mintimis, kad kuras pigs. Susidarius tokiai situacijai, kyla klausimas, koks likimas ištiks transporto industriją?

„Gatvės prisikaupusios šiukšlių, šviežio maisto trūkumas parduotuvėsė, nuotekos grioviuose, susirgimai dėl antisanitarinių sąlygų“, - ekspertai tikina, kad visa tai realu, ir tik laiko klausimas, kada vežėjai praras kantrybę ir ims streikuoti dėl pernelyg didelių benzino kainų.

Lietuvos vežėjų asociacijos „LINAVA“ prezidentas Andrius Kondrusevičius žurnalui „Transportas“ teigė, kad jam keista, kodėl vis dar tenka įrodinėti, kad niekuo kitu bandelių iki parduotuvės neatveši, tik sunkvežimiu. Taigi jei pabrangs jo kelionė, pakils ir prekės kaina. Ir nors šiuo metu transporto krizė Lietuvai dar negresia, bet pasaulyje tokių reiškinių jau būta.

2008 m. Italija patyrė, koks svarbus šaliai gali būti transportas. Nuo 1994 m. Neapolio mieste vyravusi šiukšlių išvežimo problema galiausiai pasiekė kulminaciją. Sąvartynai buvo perpildyti, šiukšlių nebebuvo kur dėti, todėl transporto priemonių savininkai, atsakingi už jas, nusprendė Neapolį paversti miestu – sąvartynu.

Susikaupus apytiksliai 100 tūkst. tonų šiukšlių, Europos Sąjungos teismas įsakė per mėnesį šalies vyriausybei sutvarkyti Neapolį. Tuomet jau ne tik šiukšlininkai, bet ir Italijos kariuomenės padaliniai stumdė šiukšles su buldozeriais.

Ne tik šiukšlių pašalinimui ir tvarkymui reikalingas transportas, jis būtinas ir vandens industrijai.

Būtent šio molekulinio audinio ištekliai priklauso nuo chemikalų ir jų pristatymo. Juk be jų nebūtų užtikrintos jokios garantijos, kad vanduo yra tinkamas gerti, gaminti, praustis ir t.t. Valant vandenį, šalutiniai gamybos produktai turi būti pašalinti, pvz., išvežti iš miesto į atitinkamus karjerus. Jei tokios galimybės nėra, žmogaus organizmui netinkantys junginiai ir po vandens valymo susidariusios medžiagos, tokios kaip dumblas, įvairios gleivės tiesiog išpumpuojami į artimiausią vandens telkinį, taip jį užteršdami.

2008 m. Švedijos transporto kompanija „Sveriges Akeriforetag“ atliko beveik savaitės trukmės eksperimentą keturiuose šalies regionuose, kurių gyventojų skaičius siekia nuo 80 tūkst. iki 100 tūkst., taip norėdama atkreipti žmonių dėmesį į transporto svarbą visuomenei bei aplinkai.

Penkioms dienoms buvo sustabdytas krovinius gabenančio transporto judėjimas. Jau pirmąją dieną pradėjo trūkti šviežių produktų parduotuvėse, neišvežamos šiukšlės pradėjo skleisti nemalonius kvapus bei tapo pavojingomis žmonių sveikatai.

Ligoninėse pradėjo trūkti švarios tvarsliasvos. Kitą dieną teko uždaryti vaistines, nes jos tiesiog nebeturėjo, kaip funkcionuoti. Dalis degalinių taip pat nebegalėjo dirbti dėl degalų stokos, restoranuose iškilo bėdų dėl sanitarijos.

Trečioji ir ketvirtoji eksperimento diena pasireiškė tuo, kad maisto produktai visiškai dingo iš prekybos centrų lentynų, sustojo viešasis transportas, gatvėse susikaupė milžiniški šiukšlių kalnai. Galiausiai visiškai dingo geriamasis vanduo, užsidarė viešbučiai bei mokyklos, žmonės pradėjo skųstis negalavimais dėl antisanitarinių sąlygų.

Švedijos mokslininkų eksperimentas atskleidė, kad transporto vieta šiuolaikinėje visuomenėje yra labai svarbi ir sunkiai pakeičiama. Nors sparti transporto raida ir vertinama neigiamai dėl besikeičiančio kraštovaizdžio, aplinkos taršos, keliamo triukšmo ir t.t., tačiau žmonija be jo, vargu, ar išsiverstų. Net menkiausia transporto krizė iš karto pasireiškia keliose gyvenimo srityse, pvz., kaip verslas, viešasis transportas, slauga ir t.t.