„Jei turėsime tvirtą surinkimą į Kelių fondą, KPPP išlaikysime nemažėjančią, 1 mlrd. eurų galime pasiekti 2027 ar 2028 metais“, – interviu BNS sakė J. Taminskas.

Anot ministro, Kelių fonde 2026-aisiais bus bent 150 mln. eurų, kurių prašė rinkos dalyviai ir savivalda, be to, neturėtų mažėti Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) finansavimas.

Pirmaisiais paklotais „Rail Baltica“ bėgiais besidžiaugiantis J. Taminskas įsitikinęs, jog Europos Sąjunga (ES) 2028–2034 metais Lietuvai skirs būtinus 4 mlrd. eurų, nes projektas yra svarbus visos Europos gynybai.

„Rail Baltica“, iš tikrųjų, yra ne tik Baltijos valstybių, bet ir Europos viena iš saugumo dedamųjų, nes ji skirta ir kariniam mobilumui“, – teigė J. Taminskas.

Tuo metu kalbėdamas apie prioritetines skrydžių kryptis ministras pabrėžia – iki pirmininkavimo ES Tarybai 2027-ųjų pirmąjį pusmetį būtini reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus ir Briuselio bent du kartus per dieną.

Kitos interviu temos

* Lietuvos oro uostų (LTOU) reakcija į kontrabandininkų balionus buvo tinkama, užtikrintas keleivių saugumas.

* Sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema (e. tollingas) pradės veikti 2026 metų antroje pusėje arba nuo 2027 metų.

* Nereikia panikuoti dėl „Ryanair“ stabdomos plėtros Lietuvoje.

* Gero pasiūlymo iš Latvijos oro bendrovės „Air Baltic“ dėl jos akcijų įsigijimo dar nėra.

* Nauja ežerų ir upių laivų techninės apžiūros rinkos dalyvė galėtų atsirasti spalį arba lapkritį.

* Europos Komisijos (EK) atsakymo dėl Rusijos vykdomų GPS trikdžių laukiama šių metų pabaigoje.

–  Ar ramiai miegojote naktį iš spalio 4-osios į spalio 5-ąją, kai buvo uždaryta Vilniaus oro uosto oro erdvė?

– Ramiai miegojau, nes svarbiausia yra žmonių saugumas, o saugumą oro uostai (bendrovė Lietuvos oro uostai, LTOU – BNS)  užtikrino. Gal reiktų sakyti, ramiai jaučiausi, (...) nes visą laiką informavo kolegos, palaikėme kontaktą. Ką privalo užtikrinti oro uostai, jie užtikrino. Buvo užtikrintas būtent asmenų saugumas ir skrydžių saugumas, nes jeigu būtų skrydžiai leidžiami toliau, galėjo ir liūdniau baigtis.

– Žiniasklaidoje skelbta nemažai straipsnių ir reportažų apie keleivius, jų nepasitenkinimą dėl kilusių nepatogumų. Kokių pastabų dėl to turėtumėte LTOU, Vilniaus oro uostui? Ką gali bendrovė padaryt, kad keleiviams būtų kuo patogiau, kai uždaroma oro uosto oro erdvė? Galbūt ateityje gali būti ir ilgiau uždaryta nei spalio pradžioje, kas irgi buvo rekordinis uždarymas?

— Taip, rekordinis uždarymas ir tikrai labai apgailestauju, kad patyrė žmonės nepatogumus. Tačiau svarbiausia yra saugumas. Tuo metu, kai žmonės skrenda, kuomet atšaukiami skrydžiai, nukeliami arba jie nukreipiami į kitą oro uostą, taip, kyla susierzinimas, pyktis, tai yra natūrali būsena, bet kuriam iš mūsų taip nutinka. Tačiau, kada pasieki sėkmingai namus ar kitą tašką, kur vykai, apgalvoji visą eigą, kaip kas buvo ir kodėl, praeina šiek tiek laiko, ir suprantame, kad juk svarbiausia yra sveikata ir gyvybė.

Dabar analizuojame tą situaciją, kuri buvo išskirtinė. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne LTOU priima sprendimus, į kurį oro uostą lėktuvams leistis, jeigu yra uždaromas oro uostas. Juos priima lėktuvo įgula, atsižvelgdama į ne vieną faktorių, pavyzdžiui, kuro atsargas, kuris oro uostas tuo metu gali priimti jų lėktuvą. Žmonėmis, kurių skrydžiai buvo atšaukti, oro uostai rūpinosi kiek galėjo. Informacija teikta ir socialiniuose tinkluose, ir oro uoste, ir per žiniasklaidos priemones. Tačiau keleiviai, kurie buvo lėktuve, jau yra avialinijų atsakomybės klausimas, pačios avialinijos turi tais keleiviais pasirūpinti.

Norėtųsi, kad taip nebebūtų daugiau ir juolab tokį laiko tarpą, bet situacija juk ne nuo mūsų priklauso. Gyvename tokioje geopolitinėje situacijoje, kokioj gyvename, už mūsų sienos karas vyksta. Taip, yra tikimybė, kad gali pasikartoti, nors tikimės visi kasdien, kad neteks vėl uždaryt oro uosto. Vertiname pamokas, ką daryti kitaip, jei tai pasikartotų, kaip užtikrinti oro uostų saugą. Vyksta tarpinstituciniai susitikimai, vertinamos priemonės, nes viskas neįvyksta per dieną. Dar reikia šiek tiek laiko, bet žingsnis po žingsnio prie to einame, kad kiek įmanoma ateityje užkardytume tai, bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis ir institucijomis. Taip pat vertiname, jeigu pasikartotų panaši situacija, kaip dėlioti, kad būtų dar labiau pamažintas žmonių nepasitenkinimas.

Tačiau reziumuojant svarbu pabrėžti, kad visi algoritmai, kurie buvo oro uoste ir susiję su šiuo klausimu, suveikė tinkamai, ne tik laiku, bet ir greičiau. Užtikrintas absoliutus žmonių saugumas.

– Paminėjote, kad bus parengti siūlymai, kaip labiau sutrumpinti uždaryto oro uosto laiką. Kada ir kokie jie gali būti?

–  Oro uostai vertina visas priemones, kurias galėtų įdiegti, kad būtų saugiai nuleisti ar sunaikinti ore esantys objektai, nes vienu atveju reikia, kad jie būtų nuleisti, kitu galbūt, kad sunaikinti. Svarbu, kad tai saugiai būtų padaryta. Lygiai taip pat ne tik virš oro uosto, bet ir už jo yra skraidantys objektai, jie juk visoje teritorijoje pasklinda – lėktuvas leidžiasi ne tik virš oro uosto, jis pradeda žemėti nuo toliau. Čia yra kompleksinis darbas ir su kitomis ministerijomis, ir institucijomis, kuris dabar yra atliekamas, yra vertinamos atitinkamos galimos diegti priemonės. Sunku apibrėžti, ar tai bus rytoj, ar poryt, ar po mėnesio, ar po dviejų, bet nebus po n metų. Siekiama, kad būtų kuo operatyviau, bet tai irgi yra imlu laikui, nes priemones reikia išbandyti, reikia šiek tiek laiko.

– Pereinant prie kelių, kas dažnai linksniuojama, ypač biudžeto rengimo kontekste. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sakė, kad pinigų keliams tikrai nemažės, jų nuosaikiai daugės. Ką jūs akcentuojate tose derybose su ministru dėl finansavimo keliams? Tas „nuosaikiai“ tenkina?

– Tenkina didėjimas. Visose srityse reikia pinigų, ne išimtis ir keliai. Kelių infrastruktūra yra labai sudėtingoje situacijoje –  ir keliai, ir viadukai, ir tiltai. Buvo įsteigtas Kelių fondas. Vyksta kaip tik biudžeto dėliojimas Vyriausybės formatu, derybos ir dėliojama taip, kad kelių finansavimas kitais metais nemažėtų ir pradėtų nuosekliai augti. Kadangi dabar vyksta derybos (dėl valstybės biudžeto projekto – BNS), tie skaičiai kinta, žiūrima, dėliojama. Tikslas – užtikrinti stabilų finansavimą, kuris nuosekliai kiekvienais metais didėtų.

Įdiegus e. tollingo sistemą jis dar atitinkamai didės. Kelių fondas pradės veikti nuo kitų metų sausio 1-osios, bet dabar toliau dirbam su Kelių fondo įstatymo projektu – dėliojame plėsti galimybes, kad jis daugiau galėtų pritraukti lėšų. Kitų metų pavasario Seimo sesijoje planuojame ateiti su pakeitimais, kad fondas galėtų pritraukti daugiau lėšų.

– Viešai skelbta parengus Kelių fondo projektą, jį svarstant Seime, kad jis galėtų tą finansavimą keliams papildyti 400 mln. eurų. Jūs optimistas, kad tai gali būti realu? Kada?

– Esu realistas ir manau, kad tai yra realu. Tuos 400 mln. eurų ir daugiau yra realu turėti, mano vertinimu, nuo 2028 metų. Nuo 2027 metų arba 2026-ųjų viduryje – dėliojami įvairūs scenarijai – galėtų startuoti jau e. tollingo sistema. Kai ji startuos, turėtume surinkti beveik dvigubai daugiau lėšų nei dabar surenkame iš vinječių. Kaip minėjau, kadangi dėliojame, kaip dar praplėsti Kelių fondo turinį, tą padarius nuo 2027 metų bus galimybė daugiau pritraukti lėšų.

Taigi, žingsnis po žingsnio 2028-aisiais turime realias galimybes pasiekti ir 400 mln. eurų, ir daugiau. Bet vėl reikia nepamiršti to, kad Kelių fondas yra sudedamoji dalis visų valstybės finansų, viena iš dalių. Tai jeigu valstybės ekonomika auga, natūralu, kad ir Kelių fondo pajamos augs. Jeigu ekonomika lėtėtų ar ne taip ženkliai augtų, atitinkamai ir Kelių fondo pajamos ne tiek gali augti. Tai yra viena iš valstybės finansų dalių. Bet prognozės yra pozityvios ir net ne optimistiškai, o realistiškai vertinčiau, kad mes 2028 metais galim pasiekti tuos 400 mln. eurų.

Tikslas – užtikrinti stabilų finansavimą, kuris nuosekliai kiekvienais metais didėtų.

– Tai optimizmas lygu realizmas. Tačiau verslas ir savivalda mini „tvirtos finansinės bazės“ poreikį, kad Kelių fonde būtų 150–180 milijonų iš tvarių šaltinių. Kada tiek realu turėti?

– Kitais metais.

– Kitais metais tiek jau galit patikint verslą, kad bus?

– Taip.

– Dar dėl e. tollingo patikslinkite. Sakėte, nuo 2027-ųjų jis galėtų būti.

– Pesimistiškiausias planas yra 2027 metų sausio 1 diena, optimistiškiausias planas yra 2026 metų vidurys.

– „Via Lietuva“ šią vasarą pranešė, kad po maždaug keturių metų baigėsi teisiniai dėl e. tollingo sistemos ir dabar nebėra kliūčių projektą tęsti. Kokie tie tolesni žingsniai iki įsigaliojimo? Kliūčių nebėra, tad ką dar liko padaryti?

– Apie teisinius, techninius aspektus turėtų atsakyti „Via Lietuva“. Būdamas viceministru nekuravau kelių temos, mano matymo lauke ši tema yra antrą savaitę. Kiek girdėjau iš kolegų dirbdamas viceministru, (...) kad išspręsti teisminiai ginčai ir dabar jau siekiama, kad kitais metais turėtų prasidėti e. tollingo diegimas. Kokioje jis stadijoje, reiktų pasitikslint, atsakyti negaliu, nes tai atlieka „Via Lietuva“. Ji atsakinga, kad būtų kokybiškai, skaidriai užtikrintas e. tollingo įdiegimas.

– Savivalda baiminosi dėl KPPP, minėjo, kad kitais metais lėšos gali mažėti, buvo įvardintas 20 mln. eurų skaičius. Galite nuraminti, kad KPPP nemažės, bus panašiai kiek šiemet, apie 540 mln. eurų?

– Natūrali būsena kiekvieno, kuomet nematai rezultato, nerimauti, nes kol nematai, tol tu nerimauji. Šiai dienai vyksta biudžeto derybos Vyriausybės formate, Vyriausybė dėlioja biudžetą, kuris artimiausiu metu bus pateiktas Seimui, ir dėliojamas tikslas, kad nemažėtų KPPP dalis.

– Kitas rinkos dalyvių pabrėžiamas punktas: kasmet keliams reiktų skirti vieną milijardą eurų. Kada tiek gali būti?

– Realistiškai vertinant, kaip sakėte, optimizmas lygu realizmas, jei turėsime tvirtą surinkimą į Kelių fondą, KPPP išlaikysime nemažėjančią, 1 mlrd. eurų galime pasiekti 2027 ar 2028 metais.

Karinis mobilumas irgi yra svarbi dedamoji. Reikia nepamiršti, kad dalis to finansavimo, kuris yra skiriamas gynybai, turėtų būti dėliojamas ir kariniam mobilumui: kad tiek kariniai konvojai taikos metu ar dieną x galėtų tinkamai judėti iš taško A į tašką B, tiek užtikrinant evakuaciją. Kelių infrastruktūra reikalinga ir kariniam mobilumui. Tačiau yra ne tik kelių infrastruktūra, mes turim ir geležinkelius, ir Klaipėdos jūrų uostą, kas taip pat svarbu yra kariniam mobilumui. Tas finansavimas į kelių infrastruktūrą, dalis jo turėtų būti skiriama ir iš gynybai numatomų lėšų. Būtent kariniam mobilumui.

– Akcentuojate karinį mobilumą, tikriausiai įskaitant ir kelius į karinius objektus. Tačiau žurnalistai paviešino informaciją dėl Rūdninkų poligono kelio, jog jis nutiestas nekokybiškai. Kodėl tokie dalykai vyksta?

– Čia labai svarbu yra atriboti du dalykus. Tai yra (kelius – BNS) į karinį poligoną ir jau kariniam poligone. Ką jūs minite, yra už šlagbaumo, tai yra Krašto apsaugos ministerijos kompetencijos sritis, tai nieko bendro neturi su Susisiekimo ministerija ir mūsų veiklos sritim. Mūsų yra iki, o „iki“ problemų nėra.

– Tų „iki“ nutiesiamų kelių kokybe jūs patenkintas?

– Negirdėjau nė vieno nusiskundimo, kad būtų problemų. Jeigu kažko bus, tikiuosi sulaukti informacijos, bet šiai dienai neturiu jokios informacijos.

– Persėskime į traukinį. Pradėti tiesti pirmieji 9 kilometrai „Rail Baltica“ bėgių viename ruože už maždaug 17 milijonų eurų, dar šiemet bus nutiesta. Džiaugėtės, kad dabar žmonės realiai matys, kad vyksta darbai. Kiek tų tokių realiai žmonėms matomų darbų vyks kitąmet?

– Apie 8,8 kilometro bėgių bus nutiesti šiais metais, 1,2 kilometro per kitus metus ir turėsim tuos 10 kilometrų. Kitų metų antroje pusėj prasidės tolesnių bėgių tiesimas. Bėgiai yra užsakomi, pagaminami, atvežami ir kai jų atvežtas pakankamas kiekis, juos iš karto deda ir tiesia atitinkamą ruožą, kur paruošta sankasa – kad nebūtų taip, jog pusė kilometro nutiesiama, o tada pusę metų laukiama, tada dar trys kilometrai nutiesiami. Paruošiama visa logistikos grandinė, viskas sustyguojama, padaroma.

Didžiausi darbai, kurie buvo daromi ir pabaigti, nuo ko „Rail Baltica“ ir prasidėjo, yra žemės išpirkimas, projektavimas, tada – sankasos įrengimas. Bėgiai yra tai, ką žmogus pamato ir kas jau greitai vyksta. Vienas bėgis padedamas ant sankasos ir sutvirtinamas per keturias minutes, 30 metrų ilgio yra vienas bėgis. Planas ir tikslas yra iki 2030 metų būti įrengus „Rail Baltica“ nuo Kauno iki sienos su Latvija.

–  Pernai vasarą paaiškėjo, kad nuo 2017 metų per šešerius metus „Rail Baltica“ pabrango 2,6 karto. Kiek tie likę darbai dar gali kainuoti, ar yra rizikų, kad panašus pabrangimas būtų vėl? Kiek to finansavimo turima, kiek dar reikia užsitikrinti?

– Natūrali situacija, kad brangsta. Prisiminkime apskritai visą Europoje ir Lietuvoje buvusią infliaciją, kuri ne tik maistą brangino ar paslaugas, bet ir infrastruktūros objektų įrengimą. Brango ir kelių darbai, ir visas „Rail Balticos“ projektas: medžiagos, darbo jėgos apmokėjimas. Pagal sudėliotą planą iki 2030 metų neįvykus nenumatytoms finansinėms turbulencijoms projektui pabaigti reikia apie 4 mlrd. eurų. Kaip tik vyksta jau derybos su EK, nes projektas yra vykdomas visų Baltijos valstybių, neišskiriant kiekvienos.

Visoms trims reikia apie 10 mlrd. eurų. Dabar kaip tik vyksta derybos ir lapkritį planuojamas ir trijų ministrų mūsų susitikimas su EK ir tęsimas tų derybų, atsižvelgiant taip pat ir į nuo 2028 metų ateinančią ES finansinę perspektyvą.

– Kaip supratau iš jūsų viešų pasisakymų, esate pozityviai nusiteikęs, kad tie pinigai bus skirti. Kodėl?

– Taip, pozityviai. Darbai vyksta, yra labai aiškiai planas sudėliotas, labai aiškiai sudėliotos sumos, kiek kas kainuoja. Be to, labai aiški geopolitinė padėtis – aiški ta prasme, kad turime labai blogą geopolitinę situaciją. Ir „Rail Baltica“, iš tikrųjų, yra ne tik Baltijos valstybių, bet ir Europos viena iš saugumo dedamųjų, nes ji skirta ir kariniam mobilumui. Ką mes darome ir dabar kas vyksta – iki 2030 metų planas yra, kad „Rail Balticos“ pirmiausia ir bus skirta kariniam mobilumui – kariniams konvojų, traukinių, kurie gabentų kariuomenei reikalingus krovinius, transportui.

– O koks planas B, C yra, jeigu EK pakankamai lėšų neskirtų?

– Kaip sakėte, optimizmas lygu realizmui. Tai tikslas ir perspektyva, kurią deramės ir matome, kad viskas bus gerai. Kaip sakoma, nesi apsaugotas, bet šiai dienai indikacijų negatyvių neturime.

Mūsų yra iki, o „iki“ problemų nėra.

– Dar apie skrydžius norėčiau paklausti. Kokias kryptis laikote prioritetinėmis? Kur, jūsų nuomone, reikia daugiau skrydžių?

– Natūralu, kad visi norėtume, kad būtų kuo daugiau į daugelį pasaulio valstybių ir daugelį miestų, įskaitant ir transatlantinius skrydžius. Tikrai norėčiau, kad iš Vilniaus galėtume skristi į Niujorką ar Vašingtoną. Kiekvieną mėnesį, kiekvieną dieną oro uostai dirba ir mes dirbame – susitikimuose su užsienio partneriais visuomet diskutuojama ir apie galimybę atidaryti naujus skrydžius.

Tačiau dedamas didelis fokusas į pirmininkavimą ES, kad turėtumėme ne mažiau kaip du skrydžius per dieną Vilnius–Briuselis. Tą tiesiog būtina užtikrinti, jog būtų absoliučiai sklandus susisiekimas su Lietuva, kuomet Lietuva pirmininkaus ES.

– Tikslas iki pirmininkavimo 2027-aisiais?

— Tikslas iki pirmininkavimo 2027 metais, kad kai pradėsime pirmininkauti, jau turėtumėme ne mažiau kaip du skrydžius tarp Vilniaus ir Briuselio. Iki tol lygiagrečiai dirbama ir su skrydžiais į kitus miestus. Jau turime ir naujų krypčių, ir papildomų skrydžių ir iš Kauno į Rygą, iš Palangos į šiltuosius kraštus. Iš Vilniaus dar perspektyvoje atsidarys naujų krypčių į kitus miestus. Tai nenutrūkstamas procesas.

– Be kartu turime, gal net drįsčiau pavadinti, savotiško šantažo iš kai kurių svarbių Lietuvai oro bendrovių: kaip vertinat „Ryanair“ pareiškimus, kad stabdys žiemos sezonu plėtrą Lietuvoje, jei Vilniaus oro uostas nemažins rinkliavos? Vilniaus oro uosto vadovas Simonas Bartkus sako, kad rinkliavos nenuleis, o vien tai, jog iki 2026 metų jos dar nebus keičiamos, yra tam tikras konkurencingumo ženklas. Kaip vertinate tokią LTOU laikyseną?

— Labai pozityviai vertinu, nereikia panikuoti dėl to, ką ištransliavo viena oro skrydžių bendrovė. Skrydžiai nėra nutraukiami, skrydžiai toliau vyksta. Tuo metu kitose valstybėse minėta bendrovė stabdo dalį skrydžių („Ryanair“ sustabdė 5 maršrutus Taline ir 7 Rygoje – BNS). Tai jau ženklas, kad visgi Lietuva yra konkurencinga.

Rinkliavos įkainis nustatytas 2023 metais, jis nei 2024 metais, nei šiemet nedidintas, nei planuojamas didinti kitais metais. Taigi, jau bus trys metai, kada jis yra nustatytas, čia nėra jokios naujienos, tai ir bendrovė jau nuo 2023 metų su tuo įkainiu gyvena. Įkainis nedidinamas – tai yra stabilumas. Gali planuotis, kaip kiekvienas verslas planuoja investicijas, planuoja kaštus. Jis žino, kad toks įkainis yra, jis bus ir kitais metais.

Be to, reikia suprasti, kad ir oro uostas daug turi projektų – išvykimo terminalo statyba buvo, prasidės dabar projektuojamo atvykimo terminalo statybos. Yra ir partnerystė su aviakompanijomis – kuomet yra nauji skrydžiai, juk prisideda oro uostai, taiko įvairias nuolaidų sistemas. Kad yra toks įkainis, nereiškia, kad atitinkamiems skrydžiams jis nebūna mažesnis, kada yra taikomos įvairios nuolaidų sistemos. Taip pat reikia nepamiršti dar ir to aspekto, kad keleivių Lietuvos oro uostuose daugėja, ir šiais, ir praeitais metais. Prognozuojama, jog kitąmet jų skaičius irgi augs. Yra ir kitų avialinijų, pavyzdžiui, „Air Baltic“, Latvijos avialinijos, kurios didina skrydžių skaičių iš Lietuvos.

Situacija nėra dramatiška, nėra bloga, ji yra stabili su augimo ir papildomų skrydžių perspektyva. Šios („Ryanair“ – BNS) informacijos nereikėtų negatyviai priimti. Tai yra natūrali verslo reakcija.

– O jūs nematote tam tikros problemos, kad, pavyzdžiui, Kaune „Ryanair“ vykdo beveik visus skrydžius. Ar nematote poreikio diversifikuoti?

– Kaip žinia, bus daugiau skrydžių iš Kauno į Rygą net. Taip, procesas irgi yra eigoj.

– Apie „Air Baltic“ akcijų įsigijimą norėtųsi paklaust. Kaip juda šis procesas? Ar jau priimtas sprendimas?

– Sprendimo nei teigiamo, nei neigiamo nėra. LTOU ir jų valdyba vertina visus galimus scenarijus, palaiko kontaktą su bendrove. Laukiame pasiūlymo, kuris galbūt būtų naudingas Lietuvai tiek skrydžių prasme, tiek darbo vietų sukūrimo prasme. Jeigu tokį pasiūlymą turėtume ant stalo, jis irgi būtų vertinamas. Procesas yra eigoje.

– Patikslinkite, jie jau yra pateikę tam tikrą pasiūlymą, kuris netenkina, ar dar deratės dėl to pasiūlymo, kurį galėtų pateikti?

– Pasiūlymo, kuris mus tenkina, jie nėra pateikę.

– Pateikė tik netenkinantį?

– Kaip antrą savaitę dirbantis ministras, pasiūlymo, kuris tenkintų Susisiekimo ministeriją, neturiu.

– Trumpai apie GPS trikdžius. Pranešimų apie juos šiemet yra rekordiškai daug, tai laikoma Rusijos hibridinio karo dalimi. Buvo Lietuvos ir dar keliolikos Europos šalių kreipimasis į EK. Ar jau yra koks atsakas?

– Laukiame atsakymo. Iki šių metų pabaigos turėtų atkeliauti atsakymas apie tolesnius žingsnius.

– Esate sakęs, kad rudenį turėtų atsirasti viena ar dvi įmonės, kurios gaus sertifikatą ir galės atlikti technines ežerų upių laivų apžiūras po to, kai Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) apžiūras pavedė vienai bendrovei ir 10 kartų išaugo šių patikrų kainos. Kada tos naujos įmonės žengs? Ar aišku, kiek jų bus?

– Svarbu atkreipti dėmesį kelis aspektus. Pirma, Vidaus vandens kelių transporto kodekso pakeitimai, nuo ko viskas ir prasidėjo, buvo atlikti 2022 metais. Nuo 2022-ųjų visa rinka žinojo, kad gali išaušti ta diena, kuomet LTSA nebeatlikinės techninių apžiūrų. Ta diena išaušo. Tada, aišku, įvyko taip, kad tai kažkokia tarsi naujovė, nors jau buvo aišku nuo 2022 metų. Buvo 2022 metais padarytas pakeitimas ir bet kurią dieną galėjo tai atsitikti, kad LTSA neliks. LTSA atlikinėjo apžiūras tik iki tol, kol į rinką ateis, jeigu ateis ir kai ateis, privatus subjektas.

Kadangi valstybė dotavo tas apžiūras, jos buvo pigios. Kuomet atėjo sertifikuota, licenciją gavusi įmonė, tuomet LTSA pagal įstatyminę bazę nebegalėjo atlikti apžiūrų. Tai pradėjo atlikinėti ta įmonė. Taip, tada atsitiko taip, kaip atsitiko – kaina išaugo, nes valstybė to nebedotuoja, ji negali privačiam verslui dotuoti, tokia yra įstatyminė bazė. Tuomet pradėjom žiūrėti, kas, kaip, kur, su kuo.

Dabar gauta ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, kad dėl kainų nustatymo reikia pasižiūrėt, kad galimai gali būt tam tikrų rizikų. Tai irgi yra vertinama ir dėliojamas teisinis pakeitimas. Lygiai taip pat yra ir įmonių, kurios šiai dienai atlieka licencijavimo procedūras ir turėtų spalį ar vėliausiai, manau, lapkritį, bent viena įmonė į rinką ateiti, gauti licenciją, bei taip pat teikti technines apžiūras pramoginiams laivams.

– Paskutinis klausimas. Kokia jūsų vizija dėl Klaipėdos jūrų uosto, jo plėtros?

– Klaipėdos jūrų uostas turi teritorijos tiek, kiek turi. Tai yra ir daugiau tos žemės, kur galėtų plėstis ir, krantinių nebus, jeigu mes nevystysime jo, neplėsime. Kas buvo ir 19-ojoje Vyriausybėj, kas yra ir 20-ojoje Vyriausybėje – Klaipėdos pietinės uosto dalies plėtra, per 100 hektarų papildomos teritorijos išvystyti, kas padidintų ir konkurenciją, ir krovos apimtis. Tai ir kariniam mobilumui labai svarbu.

– Ačiū už pokalbį.