1,8 MLRD. EURŲ ES INVESTICIJŲ REGIONAMS: KAIP PASKIRSTYTI?

Kaune dalytasi gerąja patirtimi, kaip socialiniai partneriai kuo efektyviau galėtų prisidėti prie sėkmingos regionų plėtros tarybų, skirstančių ES investicijas, veiklos. Į renginį „Socialinių partnerių vaidmuo ir indėlis, plėtojant skaidrų bendradarbiavimą ir dialogą regionų plėtros tarybose“ susirinko įvairių šalies bendruomenių iš įvairių regionų atstovai.

Nemokama pagalba

Marijampolės regiono plėtros tarybos partnerių grupės pirmininkė, Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos atstovė Raimonda Bogužaitė teigė, kad socialinių partnerių įtraukimas tikrai pasiteisino.

„Mes kaip socialiniai partneriai žvelgiame į pragmatinę pusę, kaip padaryti, kad būtų kokybiškiau, kaip paskatinti žmones, kurie vėliau rengs paraiškas, gaus investicijas, kad galutinis rezultatas būtų geresnis, naudingesnis visam regionui. Prisidedame patarimais, patirtimis, analizėmis dar dokumentų ruošimo etape, o paskui, peržiūrėdami dokumentus, žiūrime, ką dar galėtume patarti“, – kalbėjo R. Bogužaitė.

Ji pateikė Marijampolės pavyzdį, kai socialiniai partneriai pateikė tam tikrus skaičius, analizes, o jos buvo sėkmingai panaudotos ir pritaikytos ruošiant projektus.

„Jeigu nebūtų partnerių grupių, jaustumėte didesnę atskirtį tarp sprendimų priėmėjų ir įgyvendintojų. Nevaldytume jokios informacijos, negalėtume pasakyti, kur matome didžiausias problemas. Valdininkai problemas mato, bet ne taip artimai kaip socialiniai partneriai“, – akcentavo R. Bogužaitė.

Jos nuomone, jeigu kažkiek keisis struktūra ir partnerių grupės galės dar intensyviau įsitraukti į visą šį darbą ir procesą, galėsime matyti dar geresnių rezultatų.

Tikimės, kad dalyviai, pasisėmę patirčių, galbūt gavę naujų priemonių ir, grįžę į savo bendruomenes, į darbą su savivalda ir institucijomis, galės būti labiau išgirsti.

Daugiau susikalbėjimo

„Šis renginys skirtas tam, kad vieni kitus geriau išgirstume, kad pasidalytume patirtimi, kaip sekėsi, kokių iššūkių kilo, kaip jie buvo sprendžiami, kas geriausiai pasiteisino“, – dėstė renginio moderatorė, skaidrumo iniciatyvos organizacijos „Baltoji Banga“ koordinatorė Giedrė Bielskytė, kurios atstovaujamos organizacijos vienas tikslų ir yra skatinti dialogą, susikalbėjimą.

„Tikimės, kad dalyviai, pasisėmę patirčių, galbūt gavę naujų priemonių ir, grįžę į savo bendruomenes, į darbą su savivalda ir institucijomis, galės būti labiau išgirsti, galės aktyviau dalyvauti dialoge, skatinti daugiau nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų įsijungti į ES investicijų skirstymo procesą“, – teigė G. Bielskytė.

Dėl to procesas, anot jos, bus tik efektyvesnis ir skaidresnis, bus daugiau susikalbėjimo ir supratimo.

Sprendžia patys

Finansų ministerijos atstovas Arūnas Malinovskis apibūdino, kad regionų plėtros tarybos buvo sukurtos tam, kad patys regionai susitarę tarpusavyje galėtų inicijuoti tam tikrus projektus ir kad jie būtų kuo arčiau žmogaus, kad jie būtų kuo tikslingesni tam konkrečiam regionui.

Į regionų plėtros tarybas įeina merai, savivaldybių administracijos darbuotojai, socialiniai partneriai: įvairios nevyriausybinės organizacijos, darbdavių atstovai, kad savo patirtimi, žiniomis prisidėtų prie projektų sėkmės.

„Šiame 2021–2027 ES investicijų finansavimo periode Lietuvos regionams yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Dėl šių pinigų paskirstymo regionų projektams ir spręs regionų plėtros tarybos“, – sakė A. Malinovskis.

Kokie pagrindiniai kriterijai? Kiekvienas regionas diskusijose išsigrynina savo prioritetus. Daugelis prioritetais pasirenka švietimą, socialinę apsaugą, susisiekimo sektorių. Tada stengiasi sukurti bendrus kelių savivaldybių projektus, kurie būtų naudingi visam regionui. Pavyzdžiui, Tauragės regiono savivaldybės susitarė ir sukūrė bendrą viešojo transporto sistemą. Utenos regione kelios savivaldybės kuria bendrus turizmo projektus.