2021-IEJI – REKORDINIAI KAINŲ KILIMO METAI: SKAIČIUOJAMAS DIDŽIAUSIAS AUGIMAS NUO PAT ĮSTOJIMO Į ES

Pernai buvo rekordinio kainų didėjimo metai. Šildymas vidutiniškai šalyje brango 60 procentų. Trečdaliu brango degalai. Beveik dvigubai brango dažniausiai lietuvių virtuvėje naudojamos daržovės. Statistikos departamentas skelbia, kad tokio staigaus kainų augimo nebuvo jau seniai, praneša LNK.

„2021 metais vartojimo prekės ir paslaugos, dar kitaip vadinama infliacija, padidėjo 10,6 proc. Tai – tikrai ryškus kainų padidėjimas. Tokį didelį kainų padidėjimą mes fiksavome tik 2008 metais, tada didžiausias kainų padidėjimas buvo birželį – 12,5 proc., o metinė infliacija buvo 8,5 proc. Tad praėję metai buvo su didžiausiu kainų kilimu. Tai – didžiausias kainų kilimas ne tik nuo euro įvedimo, bet ir nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Tokia didelė infliacija buvo skaičiuojama tik prieš kokį 20 metų, kai buvo virsmas iš talonų į litus“, – komentavo Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė.

Pasak jos, labiausiai brango energetinės prekės.

„Šilumos energija padidėjo beveik 60 proc. Taip pat labai ryškūs kietojo kuro kainų padidėjimai. Suskystintų dujų maistui ir skystajam kurui gaminti kainų padidėjimas siekė virš 45 proc. Aišku, neatsiliko ir benzinas, dyzelinas. Jų kainų didėjimas yra daugiau nei trečdalis“, – vardijo V. Jasionienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Maisto produktų kainų kilimas irgi labai ryškus – 10,4 proc. Tikrai yra užfiksuotas labai ryškus kainų didėjimas. Maisto produktai sudaro didžiausią dalį mūsų vartojimo krepšelyje“, – aiškino ji.

Kaip teigė Kainų statistikos skyriaus vedėja, iš maisto labiausiai pabrango šviežios daržovės.

„Lyderiai yra bulvės, jos pabrango daugiau nei 80 proc. Taip pat burokėliai, morkos. Užfiksavome ne tik daržovių kainų kilimą, bet ir kitų maisto produktų. Brango ir grikiai, ir vištiena, ir visa eilė kitų produktų: pieno produktai, varškė, sviestas. Tai yra kasdieninio vartojimo produktai“, – kalbėjo V. Jasionienė.

Per metus esą pigo tik labai nedaug kas.

Tokia didelė infliacija buvo skaičiuojama tik prieš kokį 20 metų, kai buvo virsmas iš talonų į litus.

„Pigo labai mažai kas. Tam įtakos turėjo prekybininkų akcijos. Pastebėjome, kad sumažėjo jūros gėrybių kainos, vandentiekos kainos atskirose savivaldybėse. Nors apskritai kažką išskirti iš kainų sumažėjimo neturėtume“, – kalbėjo pašnekovė.

V. Jasionienė svarstė, kas galėtų būti tokio drastiško kainų kilimo priežastys.

„Pastebėjome, kad tikriausiai įtakos turėjo karantinas, nes toliau išliko paslaugų kainų didėjimas. Daržovių kainoms įtakos turėjo oro sąlygos, derlius. O šiaip yra bendra kainų kilimo tendencija“, – komentavo ji.

V. Jasionienė įvardijo, kokios paslaugos brango labiausiai.

„Didžiausias kainų padidėjimas yra užfiksuotas pašto paslaugose. Tai yra susiję su siuntų apmokestinimų iš trečiųjų šalių. Taip pat didėjo ir kitų paslaugų kainos: ir poilsio namų, ir transporto priemonių techninės apžiūros kainos, pakilo loterijos bilietų kainos, sporto ir poilsio renginių nuomos kainos“, – vardijo moteris.

„Praėjusiais metais išskirtume tris mėnesius-lyderius, kuriais kainos kilo daugiausiai: rugsėjis (1,4 proc.), spalis (1,7 proc.) ir gruodis. O pigiausi mėnesiai buvo vasaris ir rugpjūtis, bet vis tiek buvo kainų kilimas ir nebuvo kainų sumažėjimo nė vieną mėnesį“, – tvirtino V. Jasionienė.