Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas | Diena.lt

SEIMUI PATEIKTAS KITŲ METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS

Seimui antradienį pateiktas kitų metų valstybės ir savivaldybės biudžetų projektai. Valstybės biudžete kitąmet planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

„Ateinančių metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities, dėl pandemijos, dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje tiek ES, tiek Lietuvoje“, – Seimo tribūnoje teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Ministro teigimu, Lietuvos skola ir biudžeto deficitas bus vieni mažiausių ES.

„Biudžeto projekto scenarijus leidžia tiek įgyvendinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, tiek suvaldyti skolą vidutiniu laikotarpiu, skola stabilizuojasi ties 49,4 proc. BVP. Numatomas biudžeto deficitas yra vienas mažiausių, nes yra šalių, kurie tai ženkliai viršija. Lietuva išlaikys vienos mažiausiai skolų (turinčios valstybės – ELTA) statusą ES“, – sakė V. Šapoka.

Parlamentaras Mykolas Majauskas teiravosi, kas keisis tiesioginių užsienio investicijų srityje.

„Vienintelis būdas turėti didesnius atlyginimus, didesnes pensijas, kokybiškas viešąsias paslaugas ir tuo pačiu nepraskolinti Lietuvos, – tai uždirbti daugiau pinigų, iškepti didesnį pyragą, investuoti, o ne tik pravalgyti. Deja, metai po metų turime chroninę ekonomikos problemą – žemą investicijų lygį. (...) Ar galėtumėte atsakyti, kas keisis šioje srityje?“ – klausė M. Majauskas.

Ministras teigė, kad ši problema buvo užprogramuota prieš kelis dešimtmečius vykdyta privatizacija.

„Taip, iš tiesų, kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, Lietuva tris dešimtmečius tikrai atsilieka. Tam yra nemažai istorinių priežasčių, netgi pradedant nuo privatizavimo, buvo padaryta esminė klaida, kad nebuvo siekiama tikslingai pritraukti strateginių užsienio investuotojų, o buvo manoma, kad to meto verslo kultūra leis išvystyti verslus ir staigiai prisivyti Vakarų šalis. Aš manau, kad tai buvo esminė klaida, tą pripažįsta ir EBPO. Tai užprogramavo dešimtmečiams į priekį tiek lėtesnę verslo kultūros konvergenciją, tiek mažesnius pinigų srautus į įmonių kapitalą“, – teigė V. Šapoka.

„Kaip bandoma spręsti su šiuo biudžeto projektu – numatyta 1,6 mlrd. eurų didžiąja dalimi ES lėšų investuoti į ateities ekonomikos DNR“, – pridūrė ministras.

Seimo narys Jurgis Razma nepaleido šių metų biudžeto patikslinimo temos.

„Mums būtų lengviau apsispręsti dėl kitų metų biudžeto projekto, jeigu turėtume patikslintą ir realybę atitinkantį šių metų biudžeto įstatymą“, – teigė J. Razma.

„Kadangi tą klausimą užduodame kokį 10 kartą, tai 10 kartą ir atsakysiu. (...) Pagal teisininkų išvadą, tikrai nebuvo poreikio eiti į biudžetą – kai situacija taip staigiai keičiasi, priiminėti naują biudžetą. Pagal prognozes būtų biudžetą taisę keletą kartų. Kadangi biudžetui nenumatyta skubos procedūra, tai turbūt nieko daugiau neveiktume, tik ir kaitaliotume biudžetą“, – atsakė V. Šapoka.

Seimo narė Ingrida Šimonytė tikslinosi dėl valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų situacijos kitąmet.

„Jei žvelgiu į jūsų ministerijos skelbiamas ekonomines projekcijas, tai vis dėlto matau, kad kitais metais tikitės valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimo, net ir nuo šių metų lygio, kada jis buvo labai ženklus dėl kovidinės situacijos. Ir investicijų augimas vis dėlto, pagal jūsų pačių skelbiamas projekcijas. yra gana kuklus. Tai kaip šios projekcijos dera su tais skaičiais, kuriuos čia mums ką tik pristatėte?“ – klausė I. Šimonytė.

V. Šapoka teigė, kad ši situacija keisis, kai bus aiškūs galutiniai DNR plano projektai.

„Kadangi daugelis DNR plano veiksmų pagal klasifikaciją, kol nėra galutiniai projektai, kiek tame sudarys kietos investicijos, kurios didintų bendrojo kapitalo formavimą, yra priskiriamos kitoms išlaidoms ir būtent dėl klasifikavimo jos priskirtinos prie kitų valdžios išlaidų, bet ne prie investicijų. Manau, ta situacija smarkiai pasikeis, kai bus žinomi konkretūs projektai“, – teigė ministras.

Rasa Budbergytė kitų metų biudžeto projekte pasigedo šešėlio mažinimo.

„Santykis tarp biudžeto pajamų ir BVP tikrai atrodo neambicingas. Ar jūs praradote viltį, kad iš šešėlio galima ištraukti daugiau pajamų? Vis gyrėtės per šiuos metus, kad sėkmingai kovojate, tuo tarpu augimas pajamų projektuojamas labai atsargiai“, – teigė ji.

Ministro teigimu, nors šiuo metu šešėlio augimo nefiksuojama, tačiau po krizių jis yra linkęs augti.

„Pajamas prognozuojame labai atsargiai, nes rizikų yra daug, padėtis neapibrėžta. Tikrai tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis, kai arba, kaip šiemet, neigiamas augimas (ekonomikos – ELTA), arba labai nuosaikus augimas vidutiniu laikotarpiu, be papildomų priemonių, manau, tikrai turime būti labai realistiški. Istorija rodo, kai būna sunkesni metai, ypač po krizinių metų, tai šešėlis yra linkęs augti. Tokių požymių šiuo metu nefiksuojame“, – sakė V. Šapoka.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs 276 mln. eurų, iki 3,55 mlrd. eurų. Savivaldybės galės turėti biudžetų deficitus, neviršijančius 1,5 proc.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Pagal investavimo sritis, daugiausiai lėšų planuojama skirti transportui ir ryšiams (562,6 mln. eurų), švietimui (202,9 mln. eurų), visuomenės apsaugai (162 mln. eurų), krašto apsaugai (117,4 mln. eurų), aplinkos apsaugai (110,5 mln. eurų).

Pagal Vyriausybės patvirtintą projektą, vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, taip pat ir neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.

Planuojama, kad apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas kitąmet bus 1,0717. Nuo kitų metų pensijos vidutiniškai didės 7,17 proc. Prognozuojama, kad 2021 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 428,9 euro – 30 eurų, arba 7,5 proc. didesnė nei šiemet.

Vyriausybė yra pritarusi, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau palikta galimybė šių metų gruodį dydį persvarstyti.

Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

ES struktūrinių fondų projektams 2021 metais valstybės biudžete numatyti 2 mlrd. eurų. Ateities ekonomikos DNR plano naujiems veiksmas biudžete numatyti apie 1,6 mlrd. eurų.

Kol kas į biudžetą siūlymas dėl vadinamosios 13-os pensijos nėra įtrauktas. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad jei Seimas siūlymui pritars, Vyriausybė numatys tam finansavimo šaltinius.

Lapkričio 24 dieną valstybės biudžeto projektas bus pirmą kartą svarstomas Seimo posėdyje. Antrasis svarstymas numatomas gruodžio 17 dieną.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

pensininkai

Gyvename labai trumpai ir visą gyvenimą kapstomės ,kaip musės mėšlyne. Kiek dar tokį gyvenimą toleruosime.Juk negali būti taip,kad sulaukę pensijos turėtume gyvi lysti į karstą.Tad ir pakelkite ne 7 procentus o atiduokite bent mažą dalelę sukauptų pinigų per darbo metus,kuriuos mes sąžiningai užsidirbome ir mokėjome grandiozinius mokesčius.O eidami pas gydytoją vistiek vėl mokame iš savo skurdžios pensijos.Kada pagaliau pensininkai galės ne merdėti o gyventi.

skola ir geras gyvenimas

Sąrašas:Valstybės pagal užsienio skolą (wikipedijoje). Didžiausia užsienio skola JAV-oje vietoje pagal užsienio skola JAV. Bet jiems tai dzin. Jie tik rūpinasi SAVO žmonėmis. O dabar jau Shimon čia mus gasdina, kaip ims gręžti tautiečius, kad kažkam įtikti....

Kada valstybė gyveno

BE skolų ? Žmonės ima paskolas ,perka butus ,kad ŠIANDIEN galėtų gyventi ,o ne gyvena miškuose ir taupo dešimtmečius ,kol butą nusipirks ! Vien gąsdinimai su ta skola :ekonomistai sako ,kad Lietuvos skola MAŽIAUSIA Europos sąjungoje . Valstybės nebankrutuoja ,o žmonės skolinasi ir gali bankrutuoti . Lengva kalbėti TIEMS apie išmokų didinimą skolon ,kai PATYS negyvena iš mažiau nei SKURDO riba pensijos . LABAI ,,ORUS,, gyvenimas ,stovint prie Maisto banko dalijamos paramos ar prašymas kompensacijų !

SUSIJUSIOS NAUJIENOS