Valdančiųjų demokratų, „Nemuno aušros“, socialdemokratų ir trijų opozicijos parlamentarų iš liberalų bei „valstiečių“ frakcijų parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad jos įsigaliotų nuo 2026-ųjų sausio 1-osios.

Pataisų teikėjai sako, kad jos leistų stiprinti visuomenės sveikatą ir gerintų vaikų maitinimo kokybę.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika BNS teigė, kad tokio maiso svarba numatyta Vyriausybės programoje.

„Lengvatinis tarifas reikalingas siekiant užtikrinti, kad trumposios maisto grandinės veiktų, kad būtų galima jas užkurti visoje Lietuvoje, nes dabar jos veikia tik keliose savivaldybėse, kad ekologiniai ir kiti ūkiai, kurių mažėja, turėtų galimybę (išgyventi – BNS) ir kad smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose auginama produkcija turėtų poreikį“, – BNS aiškino K. Mažeika.

Pasak jo, lengvatinis tarifas būtų taikomas tik viešajame sektoriuje, o privačiuose darželiuose, mokyklose ar gydymo įstaigose – ne, tačiau vėliau jis galėtų būti taikomas ir privačiame sektoriuje.

„Apibrėžtas ratas Maisto tarybai būtų kaip įrankis žiūrėti, išsklaidyti abejones bei užtikrinti, kad tas PVM būtų toks, kokį mes nustatytume. Ji (Maisto taryba – BNS) tiek mus (Seimą – BNS), tiek Vyriausybę, komitetą (Kaimo reikalų – BNS), visuomenę informuotų, kokie rezultatai pasiekiami“, – BNS kalbėjo K. Mažeika. 

Pasak Kaimo reikalų komiteto vadovo, Lietuva įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad 16 proc. visos dirbamos žemės būtų dirbama ekologiškai, nes šiuo metu šis rodiklis siekia 9 proc.

„Nepavyks jo padidinti, jei vidaus rinkoje neatsiras pastovi ekologiškų žemės ūkio produktų paklausa“, – įsitikinęs K. Mažeika.

Tie patys parlamentarai siūlo įvesti ir lengvatinį 5 proc. PVM šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. 

Finansų ministerijos duomenimis, PVM sumažinimas visam maistui iki 9 proc. biudžetui kainuotų apie 337 mln. eurų per metus. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad galimybių jokioms lengvatoms šiuo metu nėra.