Daugiau apie tai kalbėjo Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

– Kaip Registrų centras skaičiuoja nekilnojamojo turto vertę ir kas pasikeitė vertinimo metodikoje palyginti su 2021-aisiais?

– Pradėsiu nuo antros jūsų klausimo dalies. Esminių pokyčių teisės aktuose nėra. Vadovaujamės teisės aktuose nustatytais reikalavimais, kurie galiojo ir 2021 metais, nustatant vidutines rinkos vertes. Pabrėžiu, kad 2021 metais, nustatant vidutines rinkos vertes, 2020 metų rugpjūčio 1 d. buvo nustatytos vertės, kurios vėliau, penkerius metus, buvo prilygintos mokestinėms vertėms ir buvo taikomos penkerius metus. Šiais metais vyksta perskaičiavimas, vertė yra nustatoma iš naujo. Jau nuo 2026 metų, būsimus penkerius metus, jeigu Seimas ar Vyriausybė nepakeis, bus taikoma nustatant mokesčius už nekilnojamąjį turtą. Kaip nustatome? Tai yra pakankamai sudėtingas procesas, atliekame didelių duomenų analizę, tai yra erdviniai, statistiniai, rinkos duomenys. Juos analizuojame, sudarome tam tikrus verčių modelius. Yra parengiami dokumentai, kurie yra peržiūrimi, tvirtinami.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pokytis yra įspūdingas – nuo 70 iki 80 proc. Kaip įmanoma paaiškinti tokį staigų šuolį, dabartiniu laiku skaičiuojant, vos ketverius per metus?

– Mūsų vertinimu, bent jau psichologiškai šuolis yra todėl, kad praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Jeigu žiūrėtume kasmet, nuosekliai, tarkime, žemės vertė kilo labai nuosaikiai ir nebuvo kažkokių didesnių šuolių. Tai atitiko rinkos konjunktūrą. Statinių kontekste, 2022–2023 metais buvo didesnis šuolis. Tai paaiškina tokių objektų poreikis rinkoje, kai yra paklausa, kyla ir kainos. Kai kyla kainos, mūsų vertinimuose tai atsispindi taip pat.

Mūsų vertinimu, bent jau psichologiškai šuolis yra todėl, kad praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas.

– Ar skaičiai, apie kuriuos kalbame šiandien, gali keistis iki kitų metų? Kadangi kitų metų nekilnojamojo turto vertinimas turėtų nugulti į tą eilutę, nuo kurios bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis?

– Manau, kad taip. Vertinant istoriškai, kad ir nagrinėjant penkerių metų praeitį, matosi, kad vertės kinta apie 10 proc. Panašu, kad įvertinus šių metų informaciją tas pokytis gali būti panašiame lygyje.

– Žmogus, pasiskaičiavęs tai, ką gali pasižiūrėti Registrų centre, – vidutinę vertę, tikriausiai prie jos kažkiek turėtų pridėti, kad įsivaizduotų ir projektuotų tą mokestį? Kada tie vadinamieji projekciniai skaičiai atsiras jūsų svetainėje?

– Pirmiausia pasakysiu, kad susipažinti gali mūsų interneto puslapyje. Ten yra publikuojamos ir mokestinės vertės, šiuo atveju, nustatytos 2021 metais, ir vidutinės rinkos vertės.

– Bet jos yra gerokai mažesnės.

– 2021 metų yra gerokai mažesnės, bet ir kalbame apie tuos metus. Tuo metu tokios vertės buvo. Kai kalbame apie šiuos metus, skelbiame 2025 metų sausio 1 dienos vidutines rinkos vertes. Čia yra indikacija, ką žmonės gali pamatyti, pridėję prie šios sumos, kad ir 10 procentų lygio pokytį, galėtų orientuotis nuo kokios vertės būtų skaičiuojami mokesčiai.

– Jūs išskiriate poilsio ir sporto turtą. Ten vertės didėjimas dar įspūdingesnis – 96 procentai, kokie konkrečiai tai objektai ir kodėl ta vertė taip stipriai išaugo?

– Daugiausiai poilsio ir sporto patalpos yra arba didžiuosiuose, arba kurortiniuose miestuose, Palangoje, Druskininkuose.

– Paminėjote dar bendrabučius. Kas brangina šį turtą? Jo kilimas, kaip suprantu, irgi daugiau nei 90 proc.

– 87 proc. lyginant su 2021 metais, vertė kito. Vėlgi, tai yra paklausa. Jeigu žmonės perka butus bendrabučiuose, vadinasi, yra paklausa. Jeigu yra paklausa, pardavėjas atitinkamai koreguoja kainas pagal įsigyjančių žmonių kiekį.