ALGŲ AUGIMAS LIETUVOJE – SPARČIAUSIAS, BET REALYBĖ LIŪDNA

Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais, bet įspūdingi vidurkiai slepia liūdnesnę ir mažiau akcentuojamą realybę. Bent trečdalis gyventojų gerėjimo nejaučia, ypač sukilus kainoms, o vienam iš dešimties gyventojų algos augant ekonomikai netgi pastebimai mažėja.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė, kad Lietuva tarp išsivysčiusių pasaulio šalių pirmauja pagal algų didėjimo tempą. Esą įvertinus infliaciją, per penkerius metus realus darbo užmokestis Lietuvoje didėjo vidutiniškai 15 proc. Per tą patį laiką, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, Estijoje, Vokietijoje, Suomijoje realios žmonių algos mažėjo.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad tokį augimą lėmė ekonomikos atsparumas.

„Tiek eksportas labai sėkmingai susitvarkė su pandemijos iššūkiais, pandemija net atvėrė nišų eksportui augti ir perimti užsakymus iš Tolimųjų Rytų“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Kad Lietuva yra pirma pagal algų augimo tempą, gali reikšti ir tai, jog Lietuvai dar labiausiai reikia vytis didesnių algų šalis.

„Tai reiškia, kad mūsų algos buvo labai žemos ir tebėra žemos, todėl ir auga sparčiai. Skaičiuojami ir darbo valandos kaštai, kurie Lietuvoje yra nepilni penkiolika eurų, ES vidurkis – virš 30 eurų“, – nurodė Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O ir po įspūdingai atrodančiais vidurkiais slypi mažiau akcentuojama liūdnesnė statistika. Daugybei žmonių gyvenimas negerėjo arba netgi blogėjo.

„Vidurkis užmaskuoja tiek regioninius, tiek sektorinius pokyčius“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

„Sodra“ kas tris mėnesius skelbia algų statistikos apžvalgą, tačiau visa kita skelbia nereguliariai. Joje matoma, kad maždaug trečdaliui žmonių algos nesikeičia, mažėja arba mažėja labai pastebimai – daugiau nei 10 proc. Paskutinė statistika rodo, kad algos labai skiriasi ir pagal regionus.

„Pagal regionus atotrūkis lieka pakankamai didelis, sostinės regione, palyginti su Vidurio ir Vakarų regionais, atotrūkis yra daugiau nei 400 eurų“, – kalbėjo Darbo statistikos skyriaus vedėja Vilma Pociūnienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesitikinti, kad per paskutinius metus bus pavykę pajamų nelygybę sumažinti.

Pagal regionus atotrūkis lieka pakankamai didelis, sostinės regione, palyginti su Vidurio ir Vakarų regionais, atotrūkis yra daugiau nei 400 eurų.

„Viso Vyriausybės rezultato dar įvertinti negaliu, nes matysime tik ateinančiais metais. Manau, kad 2024 metų rodiklis bus, jei ne geresnis, nei kadencijos pradžioje, tai bent jau ne blogesnis“, – įsitikinusi Vyriausybės vadovė.

Ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad nelygybę mažinti padėtų paprasti žingsniai kaip viešumas. Jei „Sodra“ būtų įpareigota reguliariai ir suprantamai viešinti dar daugiau duomenų apie algas.

„Tuomet žmonės gali daryti spaudimą, sakyti darbdaviui: „Štai, tokioje pat pozicijoje, analogiškoje įmonėje uždirbama daugiau. Kodėl mums mokama mažiau?“ – samprotavo R. Lazutka.

Per penkerius metus minimali alga, neįvertinus infliacijos įtakos, augo daugiau nei trečdaliu iki 710 eurų „į rankas“. Vidutinė pensija su stažu per paskutinį penkmetį taip pat augo daugiau nei trečdaliu – iki 644 eurų.