ANTROJO JŪROS VĖJO PARKO ELEKTRA TURĖS BŪTI PARDUODAMA PO 64–107 EURŲ UŽ MWH

Rudenį Lietuvoje numatomo surengti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 64–107 eurus.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino didžiausią – 107,18 euro – bei žemiausią – 64,31 euro – elektros kainų ribas.

„Šio konkurso schema tokia, kad dalyviai gali varžytis dėl kainos ir skatinamo kiekio. Dalyviai kainą galės pasirinkti siūlyti ne didesnę negu didžiausią, tai yra 107 eurai, bet ne mažesnę negu žemiausia riba – 64 eurai“, – BNS aiškino VERT Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyriaus patarėja Justina Malakauskaitė.

Jos teigimu, rinkoje esant mažesnei elektros kainai parko vystytojo patirtą padengtų valstybė, o didesnės kainos atveju susidariusį perteklių vystytojas turėtų sumokėti į šalies biudžetą.

„Jeigu (vystytojas – BNS) paprašytų, pavyzdžiui, 70 eurų, o rinkoje kaina būtų 65 eurai, tuomet tą skirtumą – penkis eurus – valstybė primokėtų gamintojui, nes jis įsipareigoja elektrą visą laiką pardavinėti už 70 eurų“, – teigė J. Malakauskaitė.

„Iš kitos pusės, jeigu rinkoje kaina bus didesnė, pavyzdžiui, 80 eurų, tuomet gamintojas įsipareigos tą skatinimo kiekį parduoti už 70 eurų – nei daugiau, nei mažiau. Tuomet gamintojas (...) turės 10 eurų už megavatvalandę skirtumą pervesti valstybei“, – aiškino VERT atstovė.

Pasak jos, konkurso nugalėtojas bus išrinktas pagal tai, kiek jis iš valstybės prašys skatinamos elektros ir kokią jos kainą pasiūlys.

„Dalyviai gali konkuruoti ne tik pagal kainą, bet ir pagal skatinamą (pagamintos elektros – BNS) kiekį. Gali būti tokia situacija, kad, pavyzdžiui, koks nors dalyvis pasiūlys žemą kainą, tačiau jos prašys visam elektrinėje pagamintam elektros kiekiui. Tuomet ta sandauga gali būti visai didelė. Tuo tarpu kitas dalyvis gali paprašyti didesnės kainos, bet ne visai pagamintai elektrai, o, pavyzdžiui, vienai megavatvalandei. Tokiu atveju konkursą laimėtų (...) tas dalyvis, kuris pasiūlys mažiausią skatinamo kiekio ir fiksuotos kainos sandaugą“, – aiškino J. Malakauskaitė.

„Gali būti toks atvejis, kad dalyvis prašys skatinimo nuliui kilovatvalandžių – tada ta sandauga, lygi nuliui, ir reiškia, kad jis skatinimo neprašo“, – aiškino VERT atstovė.

Pasak VERT pažymos, didžiausia galima sandorio kaina nustatyta atsižvelgus į Europos jūrinių vėjo jėgainių duomenis – vidutinį metinį gamybos kiekį, veiklos sąnaudas, investicijas į jų įrengimą bei prijungimą prie tinklų, paramos taikymo ir  elektrinės naudojimo laikotarpį bei diskonto normą.

Tuo metu žemiausia kainos riba sudaro 60 proc. didžiausios galimos sandorio kainos.

Antrąjį jūrinio vėjo parko aukcioną su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti rugsėjį – iki tol Energetikos ministerija su Europos Komisija turi suderinti valstybės skatinimo schemą.

Ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė BNS teigė, kad ją suderinti tikimasi per artimiausias savaites.

Šią savaitę paskelbtas pirmojo, be valstybės pagalbos vystomo vėjo parko Baltijos jūroje aukciono nugalėtojas – juo tapo valstybės valdoma energetikos grupės „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ kartu su tarptautine  jūrinių vėjo parkų vystytoja „Ocean Winds“ – už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos pasiūlė 20 mln. eurų mokestį valstybei.

BNS remdamasi šaltiniais skelbė, kad kitas konkurso dalyvis buvo didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“ – pasak konkurso organizatorių, antrasis dalyvis pasiūlė pradinę kainą – 5 mln. eurų.

Konkursą skelbusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kol kas oficialiai neskelbia nei jo dalyvių, nei laimėtojo.  

Numatoma, kad vėjo elektrinės jūroje bus pastatytos iki 2030 metų ir gamins apie 3 TWh elektros per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio ir bei sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo. ​​