ANTROS PAKOPOS PENSIJŲ FONDAI ŠIEMET UŽDIRBO 7 PROC. GRĄŽĄ

Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 7 proc., o per pensijų kaupimo laiką nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 64 procentus.

„Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojas Justas Daujotas sako, jog pirmojo ketvirčio rezultatas pralenkė net kai kurių gerą grąžą davusių ankstesnių metų sausio–kovo rodiklius.

„Nuo pat gyvenimo ciklo sistemos pradžios ta sukaupta vidutinė grąža yra 64 proc., o pirmasis metų ketvirtis tikrai išsiskyrė ir lenkia net kai kurių metų, kurie buvo itin pozityvūs, grąžą ir tas skaičius siekia 7 proc.“, – pirmadienį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) spaudos konferencijoje sakė J. Daujotas.

Pasak jo, nuo 2004 metų 5,6 mlrd. eurų įmokų pervedę žmonės uždirbo 2,8 mlrd. eurų.

Pirmąjį ketvirtį didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai – 1996–2002 metais gimusiųjų grupė uždirbo 9 proc. grąžą, 1989–1995 ir 1982–1988 metais – 8,6 proc., 1975–1981 metais – 8,5 proc.

Anot J. Daujoto, trečiosios pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį ketvirtį siekė 6,7 procento.

„Jei pažiūrėtume į trečiosios pakopos grąžą, tai ji šiek tiek mažesnė, – 6,7 proc. – dėl didesnės mišrių fondų dalies, tačiau akcijų fondai taip pat generavo arti 9 proc., subalansuoti fondai iki 5 proc., į obligacijas ir kitus saugesnius aktyvus investuojantys fondai generavo kiek daugiau nei procentą grąžos“, – teigė J. Daujotas.

Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio.

 

„Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio“, – pridūrė jis.

J. Daujoto teigimu, gerus rezultatus lėmė auganti globali ekonomika, sumažėję investuotojų lūkesčiai dėl monetarinės politikos pokyčių ir geopolitinė įtaka žaliavų kainoms.

„Prie istoriškai gero ketvirčio rezultatų labai stipriai prisidėjo atspari ekonomika. Ir čia vėlgi mes matėme praėjusių metų tendencijų tąsą, tai yra, jog ekonomikos augimo duomenys atrodė ypatingai gerai, darbo rinka toliau išliko stipri, aukštas produktyvumas. Galbūt viena iš naujesnių tendencijų, jog pramonės sektorius pagaliau rodė ekspansiją (plėtrą – BNS), ypač JAV rinkoje“, – pabrėžė J. Daujotas.

„Vienas iš naujesnių faktorių, tai buvo žaliavų kainų augimas, kurį sąlygojo geopolitiniai įvykiai, tai konkrečiai nafta, auksas, taip pat minkštosios žaliavos. Tikrai rodė kainų augimą, tarp 6–9 proc.“, – pridūrė jis.

Vis dėlto pirmąjį ketvirtį į obligacijas investavusieji uždirbo mažesnę grąžą. Viso pasaulio vidutinė obligacijų grąža siekė minus 1 proc., Europos Vyriausybių obligacijos – minus 0,61 proc., Europos įmonių obligacijos – plius 0,47 proc., Europos aukšto pajamingumo obligacijos – 1,8 proc.

Anot J. Daujoto, neigiamą įtaką obligacijų grąžai turėjo palūkanų normų perkainavimas ir auganti pasiūla.

„Obligacijų grąžos tikrai buvo kuklesnės ir pagrindinis faktorius buvo pasikeitę investuotojų lūkesčiai dėl centrinių bankų politikos. Tiesa, verta paminėti, kad obligacijų paklausa, tai yra bendras skolos kiekis reikšmingai augo“, – aiškino jis.

J. Daujotas teigė, kad šių metų pirmojo ketvirčio akcijų rinkų grąža – viena geriausių istorijoje, todėl galima spėti, jog šie metai pensijų fondams bus geri.

„Spėlioti sunku, nes šis, pirmasis ketvirtis, yra geriausias akcijų rinkoms per paskutinę modernią istoriją (...), 14-as geriausias per paskutinį šimtmetį. Ir jei pažiūrėtume į 15 atvejų, kai per pirmąjį ketvirtį akcijų rinkų grąža viršijo 10 procentų, likę trys ketvirčiai fiksavo vidutiniškai 7,6 proc. grąžą. (...) Solidus pirmasis ketvirtis nulemdavo teigiamą ir likusių metų grąžą, tiesa, kiek mažesnę“, – sakė J. Daujotas.

„Tai tikėtina, kad tęsime tą gražų pasirodymą pirmame metų ketvirtyje“, – prognozavo jis.