– Pradėkime pokalbį nuo bendros situacijos Lietuvoje. Kiek šiuo metu vykdoma išlaikymo išieškojimo procesų? Ar šie skaičiai auga? Ir ką tai apskritai parodo apie mūsų šalį?

– Šiuo metu vykdomos 46 tūkst. vykdomųjų bylų dėl išlaikymo išieškojimo. Akivaizdu, kad tai didelis skaičius. Be to, turime 36 tūkst. asmenų, kurie moka išlaikymą. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais vienas tėvas moka ne vieną išlaikymo sumą – galima sakyti, kelioms motinoms.

– Taigi situacija, švelniai tariant, negerėja. O dabar dar atsirado vadinamosios „skolų atostogos“, kurios tą situaciją tik dar labiau apsunkina. Iš esmės jos leidžia pusę metų atidėti visus mokėjimus, nepaisant to, kad situacija ir taip gana prasta.

– Visgi reikėtų priminti, kad išlaikymo mokėjimas – tai ne šiaip skola. Tai yra vaiko teisė į saugią vaikystę. Nes niekas kitas, tik tėvas ir mama, gali pasirūpinti savo vaiku. Vaikui reikia išlaikymo – reikia pinigų apsirengti, pavalgyti. Kai tėvas nusprendžia pusę metų nemokėti išlaikymo, visa našta tenka mamai. Ir tada ji turi svarstyti, ar batus, ar kuprinę pirkti.

– Tad ką tai reiškia? Jeigu vaikas gyvena su mama, o tėvas, kuris turi mokėti išlaikymą, pasiima „atostogas“, ar tai reiškia, kad moteris tuo metu negauna nė cento? Ar valstybė bent iš dalies kompensuoja?

– Taip, tokiu atveju dalį sumos moka „Sodra“, bet tai vis tiek turėtų būti tėvo pareiga.

– Ir ta suma, kurią moka „Sodra“, neatitinka to, ką tėvas turėtų mokėti?

– Nors egzistuoja maksimali riba, į kurią gali pretenduoti asmuo, kai negauna išlaikymo, bet ji dažnai yra mažesnė nei realiai paskirtas išlaikymo dydis.

– Jūs paminėjote, kad tėvas turėtų išlaikyti vaiką. Bet kiek tai prasilenkia su Konstitucija, kurioje aiškiai įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus?

– Taip, Konstitucijoje aiškiai numatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Deja, šios „atostogos“ iš esmės leidžia laikinai atsisakyti šios pareigos – tai yra tarsi legali galimybė pailsėti nuo atsakomybės.

– Kokios yra pasekmės ir kiek realiai tokių „atostogų“ atvejų šiuo metu turime?

– Šiuo metu 71 tėvas yra pasinaudojęs tokia galimybe. Kaip bebūtų, vis tiek yra daug šeimų, kurioms tenka išgyventi be reikalingos paramos. Dažnai tokiose situacijose vaikai lieka tik su vienu iš tėvų. Ir ne visada motinos iš karto kreipiasi į antstolius – jos tai daro tik tada, kai jau tikrai nebegali apsieiti be paramos. O kai galų gale pradedama bandyti išieškoti išlaikymą, pasirodo, kad tėvas gali vėl išvengti atsakomybės, nes jis gali „paatostogauti“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra tokia galimybė jam pasiimti tas „atostogas“ tik vieną kartą gyvenime?

– Jei asmuo yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jis gali gauti pusės metų „atostogas“. Ir tokia galimybe gali pasinaudoti du kartus per penkerius metus.

– O koks būtų Jūsų siūlymas šiuo klausimu? Nes reikia konkretaus pasiūlymo, aiškios išvados.

– Norėtume keisti pačią „skolų atostogų“ sampratą. Dabar jos tarsi dovanojamos visiems, tačiau mūsų manymu, tai turėtų būti išskirtiniai atvejai. Aiškiai pagrįsti, su rimtomis priežastimis. Ir sprendimą suteikti tokias „atostogas“ galėtų priimti antstolis. Bet išlaikymo bylose tokių „atostogų“ neturėtų būti iš viso.

– O dabar ar reikia pateikti kokią nors priežastį, ar užtenka tiesiog būti registruotam?

– Pakanka būti registruotam Užimtumo tarnyboje pusę metų ir jau turi teisę „paatostogauti“.

– Kalbant apie alimentus, dažnai moterys negauna jokių pajamų iš vaikų tėvo. Dažnai sakoma, kad nėra galimybių. Pavyzdžiui, vyras neturi darbo, neturi oficialių pajamų arba sugeba jas paslėpti. Kokia išeitis tokiais atvejais?

– Situacija labai sudėtinga, nes net 55 proc. asmenų, kurie privalo mokėti išlaikymą, negauna jokių pajamų. Jie nėra registruoti Užimtumo tarnyboje, nevykdo jokios oficialios veiklos, neturi sąskaitų Lietuvoje. Tad net nėra iš ko išieškoti.

– Kaip išspręsti tokią situaciją?

– Šiuo metu – niekaip.

– Mes kalbame apie du suaugusius žmones, tačiau jų konfliktas galiausiai paveikia patį jautriausią visuomenės sluoksnį – vaikus. Kalbėkime apie pasekmes. Ką mato vaikas, kai jo mama vargsta vien dėl to, kad negauna išlaikymo iš tėvo?

– Pasekmės gali būti labai skaudžios. Vaikai užauga, tėvai pasensta, o santykiai lieka nutraukti. Vaikai nenori bendrauti su tėvu, kuris tada, kai labiausiai reikėjo pagalbos, jos neteikė. Tėvas nebendrauja su vaiku, vaikas – su tėvu. Praktikoje vienas toks atvejis buvo seniai. Tėvas turėjo penkis vaikus, nemokėjo išlaikymo. Paseno, susirgo, paprašė, kad vaikai jį išlaikytų. Bet teismas nepriteisė.