Siūlymui visiškai uždrausti jų prekybą dažniau pritaria moterys, 50–74 metų amžiaus žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, žmonės su mažiausiomis pajamomis (iki 1000 eurų), pensininkai ir dirbantieji valstybiniame sektoriuje, pranešė LRT.

Tuo metu kiek mažiau nei trečdalis – 29 proc. – tokio draudimo nepalaikytų. Siūlymui dažniau nepritaria vyrai, jaunimas (15–29 metų), didmiesčių gyventojai, gaunantys didžiausias šeimos pajamas (per 1800 eurų per mėnesį), besimokantis jaunimas, vadovai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.

Siūlymui uždrausti elektroninių cigarečių prekybą labiau pritaria gyventojai, kurie niekada nerūkė (74 proc. tam pritaria ir 19 proc. nepritaria), nei tie, kurie rūko šiuo metu arba rūkė anksčiau (53 proc. tam pritaria ir 38 proc. nepritaria).

8 proc. respondentų nuomonės neturėjo arba į klausimą neatsakė.

Seimo narys konservatorius Vytautas Kernagis, parlamentarų grupės vardu pateikęs siūlymą uždrausti elektronines cigaretes ir jų pildykles, jei jų skystyje yra cukraus ir saldiklių, teigia, kad apklausos rezultatai jo nenustebino.

Jis mano, kad draudimas galėtų duoti teigiamų rezultatų – sumažėtų šių prekių prieinamumas.

„Dar žmonės sako, kad juodoji rinka didės. Bet kadangi dabartiniai verslai, neva legalūs verslai, kurie prekiauja elektroninėmis cigaretėmis, jau dabar juodojoje rinkoje prekiauja lygiai tais pačiais dalykais, taip kad nežinau, ar didės juodoji rinka, ar ten tiesiog liks tas verslas, kuris dabar apsimeta legaliu“, – LRT tvirtino V. Kernagis.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian teigia, kad tyrime atsispindėjusios tendencijos gali būti susijusios su elektroninių cigarečių paplitimu tarp jaunų žmonių.

„2022 metais Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, elektronines cigaretes per pastarąsias 30 dienų 5–9 klasėse vartojo 21 proc. mokinių. Rūkančių įprastines ar elektronines cigaretes vaikų ir jaunuolių dalis turi augimo tendencijas – 5-oje klasėje rūkančių vaikų padaugėjo nuo 7 iki 8 proc., 7-oje klasėje – nuo 11 iki 19 proc., o 9-oje klasėse liko stabilus – kiek daugiau nei 40 proc. Taip pat išryškėjo nauja tendencija – rūkymas tampa būdingesnis mergaitėms ir merginoms“, – LRT nurodė G. Belian.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, gegužės 12–29 dienomis apklaususi 1020 gyventojų (15–74 metų). Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasitikėjimo intervalas 95 proc.