Apklausos duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų, auginančių vaikus, nurodo kaupiantys lėšas vaikų studijoms ar išsilavinimui. Taip pat dar 19 proc. atideda pinigus be konkretaus tikslo, kurį vaikai patys galėtų pasirinkti pradėję savarankišką gyvenimą, o apie 11 proc. tėvų kaupia galimai pagalbai įsigyjant būstą.

Be to, 3 proc. apklaustųjų nurodė lėšas skiriantys vaikų muzikos ar sporto būreliams, o savo atžalų automobiliui ar vestuvėms pinigus kaupia po 2 proc. tėvų. Vis dėlto, beveik trečdalis (30 proc.) apklaustųjų Lietuvoje visai nekaupia vaikų ateičiai.

Panašios tendencijos matomos ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje pagrindiniu taupymo tikslu vaikų išsilavinimą įvardijo 32 proc. tėvų, Estijoje – 21 proc. Taip pat po 16 proc. apklaustųjų abiejose šalyse taupo be konkretaus tikslo, o savo vaiko ateities būstui kaupia 5 proc. latvių ir 13 proc. estų.

Tačiau šiose šalyse fiksuojama dar didesnė nekaupiančiųjų dalis – 37,5 proc. tėvų Latvijoje ir 39,4 proc. Estijoje nurodė nesirūpinantys santaupomis vaikų ateičiai.

Apklausa taip pat parodė, kad Lietuvoje dažniau savo atžalų ateičiai nekaupia moterys (32 proc.) nei vyrai (25 proc.). Be to, dauguma (50 proc.) teigusiųjų, kad šiuo metu nesirūpina santaupomis vaikų ateičiai, yra gyventojai, gaunantys mažesnes pajamas arba turintys žemesnį išsilavinimo lygį.

Reprezentatyvią apklausą šių metų liepos mėnesį atliko tyrimų agentūra „Norstat“, internetu apklaususi po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.