Mažiausiai nerimą jaučia Lietuvos gyventojai – 7 proc. apklaustųjų teigė jaučiantys didelį nerimą, dar 43 proc. – nerimauja šiek tiek ir mato galimą neigiamą poveikį. Tuo metu Latvijoje 9 proc. jaučia didelį nerimą, o 47 proc. nerimauja dėl tarifų kiek mažiau. O Estijoje – atitinkamai 12 ir 46 proc.
„Kalbant apie Baltijos regioną, dėl tarifų poveikio labiausiai sunerimę Estijos vartotojai, o mažiausiai – Lietuvos. Šie rezultatai sutampa ir su bendru ekonomikos lygiu Baltijos regione – Lietuvos ekonomika šiuo metu yra lyderiaujanti, tuo metu, kai Estijos ekonomika lieka silpniausia tarp Baltijos šalių“, – pranešime cituojamas „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, tarifų poveikis Baltijos šalims bus ribotas dėl dviejų priežasčių: regiono ekonomikose dominuoja smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms pakanka ir euro zonos stagnacijos stabiliai veiklai, o nuo 2026 m. Vokietijos skatinamos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą padės kompensuoti neigiamą tarifų įtaką.
Nepaisant galimų iššūkių, prognozuojamas visų trijų Baltijos šalių ekonominis augimas. „Citadele“ bankas numato, kad Lietuvos BVP turėtų didėti 2,5 proc., Estijos – 1,5 proc., Latvijos – 1,4 proc.
Taip pat skaičiuojama, kad darbo užmokestis Lietuvoje šiemet turėtų augti 7 proc., o kitais metais – 6,7 proc. Tuo metu Latvijoje atlyginimai augs atitinkamai 6 proc. ir 6,2 proc., o Estjoje – 5,3 proc. ir 5,6 proc.
Apklausą 2025 metų gegužę internetu atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Naujausi komentarai