Daugiau šia tema kalbėjo „City Service Engineering“ direktorius Tomas Sujeta.

– Pastatų priežiūra susideda iš kelių labai svarbių elementų. Pati elementariausia priežiūra – kai ateina meistras su įrankiais, kuris kažką pasuka, paveržia, pavirina. Antras yra reglamentuotas pačios valstybės, kur pastatų savininkai privalo tam tikrus darbus atlikti, testuoti įrangas, kad pastatas būtų naudojamas ir eksploatuojamas saugiai – tiek pačiam pastatui, tiek pačiam vartotojui, klientui, savininkui. Trečioji dalis – energijos resursų valdymas. Aš esu atstovas komercinių pastatų priežiūroje, kas yra labai svarbu, modernu – įvairios sistemos, kurios naudoja ir dirbtinį intelektą. Pastatai šiai dienai turi labai daug skaitmenos – duomenų, kuriuos reikia surinkti ir apdoroti. Iš duomenų yra daromi tam tikri algoritmai, kurie ne tik pasako pastato būklę, bet galima juos ir valdyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dauguma remonto nedaro dėl to, nes kainuoja brangiai ir ne visada yra tam lėšų.

– Daugiabučiuose yra problema ta, kad sprendimo priėmime nėra bendrystės. Komerciniuose pastatuose ši dalis yra lengvesnė. Juose energijos išteklių vartojimas ir jų valdymas yra didesnis dalykas. Jeigu lyginant išlaidomis, pati pastatų priežiūra su remontu ir eksploatacija yra dešimt kartų mažesnė nei suvartojami energijos ištekliai.

– Kas kiek laiko reikia atlikti profilaktinę apžiūrą?

– Privalomoji yra nustatyta statybų reglamentu, priežiūros instrukcijomis. Elektros yra vieni periodiškumai – turbūt užtenka vieno karto per mėnesį, šilumos punktai – vienas kartas į savaitę, priklausomai nuo to, ar jis automatizuotas, ar ne. Konstrukcijų priežiūra – kai reikia stebėti, ar konstrukcijos nedaro pokyčių, pamatai nesėda, perdangos nelinksta. Aišku, yra ir tokių potencialiai pavojingų – kaip dujas deginantys įrenginiai, priešgaisrinės sistemos – juos reikia ne tik prižiūrėti, bet ir pratestuoti, ar jie tinkamai veikia.

Kaip rūpiniesi savimi, taip turėtum rūpintis ir pastatu. 

– Kai galvojame, kad gali pakenkti sveikatai, įsivaizduojame, jog kažkas gali užgriūti. Panašu, kad ne tik tai.

– Tikrai ne, ypač pastatuose, kuriuose yra higienos reikalavimai ir klimatiniai režimai – tiek oro drėgmė, tiek temperatūra, kurią taip pat reikia reguliuoti ir žiūrėti, ar ji atitinkamai veikia.

– Mes, lietuviai, gal apskritai neturime tos atsinaujinimo kultūros? Einame gera linkme ar kaip tik priešingai?

– Manau, kad gera linkme – modernizuojami pastatai, jų savininkai kreipia dėmesį į pačią pastato valdyseną, nes įrangos gedimai daro įtaką ne tik klimato sąlygoms, bet ir kitiems įrangos gedimams. Gali kauptis drėgmė, pelėsis, gali įvykti kažkokie kiti gedimai. Pirmi defektai, kuriuos skubama spręsti, yra matomi, tačiau yra dalykų, kurie nematomi ir galimi padariniai yra didesni.

Temą tęsė Vilniaus kolegijos atstovė Paulina Kardokaitė.

– Kaip žmogus, atsakingas už pastatų priežiūrą, turėtų elgtis ir motyvuoti gyventojus rūpintis tuo pastatu?

– Kaip rūpiniesi savimi, taip turėtum rūpintis ir pastatu. Reikia prižiūrėti, puoselėti, nes savo sveikata rūpinamės taip pat.

– Ar laiku neatliktas remontas gali kenkti sveikatai?

– Taip – kaupiasi pelėsis, drėgmė, o tai sveikatai kenkia. Tai gali kenkti vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, taip pat žmonėms, turintiems kvėpavimo sutrikimų.