Lietuvą alinant karščiams, neretoje darbovietėje kyla ginčų: vieni darbuotojai yra atsparūs karščiui ir netoleruoja kondicionierių, kiti negali dirbti tvankumoje. O kokią temperatūrą darbo vietoje turi užtikrinti darbdavys?

Apie tai, kaip turėtų būti sprendžiamos dėl karščio kylančios konfliktinės situacijos darbe ir kiek jų sprendimo atsakomybės tenka darbdaviams, dienraštis paklausė Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės Ritos Zubkevičiūtės.

– Kokiai temperatūrai esant kondicionierius privaloma įjungti? Kokia temperatūra darbo patalpose turėtų būti palaikoma?

– Patalpos gali būti vėsinamos ne tik kondicionieriais, bet ir kitais vėdinimo būdais. Jeigu įmanoma, galima padaryti skersvėjus, tuo metu darbuotojai turėtų dešimčiai minučių išeiti į kitas patalpas. Tiesa, šis būdas praktikuojamas labai retai, dažniausiai naudojami kondicionieriai. Juos reikėtų įjungti tada, kai patalpose oro temperatūra nebeatitinka normos reikalavimų. Geriausia, kai palaikoma optimali oro temperatūra, biure turėtų būtų 25 laipsniai. 28 laipsniai irgi dar nėra didelė bėda, bet vėliau patalpas reikėtų vėsinti.

Konfliktai tarp darbuotojų, manau, dažniau kyla ne dėl to, įjungti kondicionierių ar ne, bet dėl to, kad kondicionieriaus oro srautai būna blogai sureguliuoti ir kažkuriam darbuotojui tenka didesnė šalto oro srovė. Taigi, dar prieš ateinant karščiams, darbdavys turėtų patikrinti, kaip tos oro srovės juda, ir sutvarkyti tai, arba, jeigu įmanoma, perkelti darbuotojo darbo stalą. Jeigu vieniems yra per karšta, kitiems per šalta, galima būtų paprašyti ir pastaruosius šilčiau apsirengti, bet tai tikrai nėra pats geriausias sprendimas.

– Jeigu darbuotojui darbo vietoje esančios sąlygos yra netinkamos, ar jis gali reikalauti leisti jį dirbti namuose?

– Tai nėra reglamentuota, tačiau tokia sąvoka "nuotolinis darbas" egzistuoja. Tai yra įmonės vidaus susitarimo reikalas, kai darbuotojai gali dirbti namuose. Pernai vasarą viena iš savivaldybių taip dirbo, ir tai neprieštarauja teisės aktams. Žinoma, darbuotojas neturėtų išsinešti konfidencialios informacijos iš darbovietės.

– Ar tokiu atveju darbdavys gali reikalauti sumažinti darbo užmokestį už tas dienas?

– Ne, jeigu darbuotojas išsamiai atlieka savo darbą, nėra pagrindo keisti jo užmokesčio. Tiesiog ne visų darbo specifika apskritai leidžia pasinaudoti tokia galimybe, pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba klientų aptarnavimo srityje.

– Kuo dar turėtų pasirūpinti darbdaviai karščių metu – nemokamu vandeniu, apsiprausti skirta vieta?

– Susiejus su karščiu, tokios įstatyminės nuostatos nėra. Viskas turi būti daroma proto ribose. Tarkime, teisės aktuose yra akcentuota, kad turi būti laikomasi protingumo principų. Vadinasi, kai yra karšta, darbuotojai turi gerti daugiau vandens, ir darbdaviai turėtų tuo pasirūpinti. Tą patį galima pasakyti ir apsiprausimą, jeigu yra toks poreikis.

– Galbūt šią vasarą jau užfiksuota atvejų, kai dėl karščio darbo metu nukentėjo žmonės? Ar toks įvykis būtų traktuojamas kaip nelaimingas atsitikimas darbo metu?

– Galbūt toks įvykis šiemet jau buvo, tačiau dar negalime pasakyti, nes jie turi būti ištirti, o tyrimas užtrunka savaitę, kartais – dvi. Tikėtina, kad kažkas darbe galėjo patirti šilumos smūgį. Toks įvykis traktuojamas kaip įvykis darbe, kviečiama greitoji pagalba, ir tai turi būti ištirta kaip įvykis darbe.