Būtina didinti paramą
Europos Parlamento (EP) narys Petras Auštrevičius sako, kad nors ES pozicija dėl paramos Ukrainai nekinta, visgi daroma per mažai. Jo teigimu, Rusija, vien dėl gebėjimo sutelkti didelę kariuomenę, daug kur laimi.
„Jei Vakarai galvoja, kad gynybos linija turi eiti per Ukrainą, jie turi didinti paramą. Patys ukrainiečiai sako, kad daro viską, tačiau jei jie kris, kiti būsime mes. Vadinasi, mūsų pozicija turėtų būti proporcingai didinti paramą Ukrainai“, – įsitikinęs EP narys.
Jis pasakoja, kad Ukrainos metinis biudžetas yra apie 75 mlrd. eurų per metus, gynybai skiriama beveik 60 proc. biudžeto. Tačiau vis dar reikia bent 25 mlrd. eurų užsienio paramos.
„2026 ir 2027 m. bus patys kritiškiausi, todėl skubiai reikia mechanizmo, kuris leistų sutelkti ne mažiau kaip 45 mlrd. eurų paramą, tiek lėšų reikia, kad Ukraina nekristų. Vienintelis variantas – rusiškų aktyvų tiesioginis panaudojimas“, – teigia P. Auštrevičius.
Laikosi teisės normų
Beveik visos užsienio bankuose saugomos Rusijos lėšos sutelktos Belgijoje. Ši šalis išreiškė nuogąstavimų, ar konfiskuoti Rusijos pinigus ir skirti juos Ukrainai būtų teisėta, todėl praėjusią savaitę vykusio ES lyderių susitikimo metu Belgijos premjeras Bartas De Weveris atsisakė pasirašyti dokumentą, kuris leistų šias lėšas paskirti Ukrainos gynybai.
EP narys Paulius Saudargas atkreipia dėmesį, kad ES labai svarbu Rusijos lėšas Ukrainai skirti teisėtai, nes kitaip Rusija galėtų kreiptis į teismą ir reikalauti ne tik grąžinti šias lėšas, bet ir kompensacijos.
„Prieš kelis metus vienas žurnalistas pasiūlė schemą, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas. Jis pasakė, kad jei bijoma tiesiog nusavinti turtą ir atiduoti Ukrainai, tuomet galima iš tų pinigų Ukrainai suteikti paskolą, kurią grąžinti šalis būtų įpareigota tik tuo atveju, jei Rusija pradėtų mokėti reparacijas“, – pasakoja P. Saudargas.
Jis akcentuoja, kad laikytis teisės normų labai svarbu dar ir dėl to, kad kiti ES finansinėse institucijose pinigus saugantys asmenys nepradėtų baimintis, jog kaupti lėšas ES bankuose yra nesaugu.
Daugiau – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:
Svarbiausia – nepavėluoti
EP narys Virginijus Sinkevičius patikina, kad tai, jog kol kas delsiama priimti sprendimą, nereiškia, kad ES parama Ukrainai svyruoja. Tačiau jis pastebi, kad kai kurių šalių dėmesys, deja, jau nukrypo į kitas problemas, o ES narių Vyriausybėse įsigalint populistinėms jėgoms susitarti dėl paramos darosi sunkiau.
Nepaisant to, jis tiki, kad politinės valios užteks ir įšaldytas Rusijos turtas bus kaip paskola suteiktas Ukrainai. „Belgija paprašė vadinamųjų garantijų. EK reikia ieškoti mechanizmų, kurie nuramintų Belgiją. Dabar mes kalbame būdami situacijoje, kai frontas eina per Ukrainą. Jei frontas eitų per NATO ir ES, diskutuoti būtų per vėlu. Su belgais kalbame apie tai, kad negalima pavėluoti“, – sako V. Sinkevičius.
Sprendimo tikisi iki Naujųjų
P. Saudargas sako, kad ne tik viliasi, bet ir mato signalų, jog iki Naujųjų Metų sprendimas dėl reperacijų paskolos modelio bus priimtas. Jis svarsto, kad argumentai dėl Ukrainai palankaus sprendimo labai paprasti. Dabar yra nerimaujančių, kad, panaudojus įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos gynybai, susvyruotų euro zona. Tačiau EP narys neabejoja, kad jei Ukraina kristų ir Rusija pradėtų puolimą prieš ES ir NATO, smūgis euro zonai būtų nepalyginamai didesnis, nes kiekviena šalis turėtų itin daug investuoti į savo pačių gynybą.
„Yra trys variantai: Rusija sumoka du kartus, sumoka vieną kartą arba nesumoka visai. Jei nusavintume turtą dabar ir atiduotume Ukrainai, Rusija pralaimėjusi karą mokėtų reparacijas ir taip sumokėtų du kartus. Kitas variantas – Rusija būtų priversta mokėti reparacijas ir įšaldytas turtas nebūtų grąžintas, kol nesumokėtų visų reparacijų. Tačiau jei ES neužteks politinės valios panaudoti tą turtą, Rusija galbūt nesumokėtų nė karto, nes nejaustų jokio spaudimo tą daryti“, – sako P. Saudargas ir priduria, kad skirti Rusijos lėšas Ukrainos gynybai būtų dar vienas būdas paspausti agresorę.
