Apie tai „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo „Investorsʼ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas. Kalbino žurnalistas Tomas Loiba.

– Vienas pagrindinių šios sesijos darbų – mokesčių reforma. Kaip vertinate šį politinį procesą? Ar neatrodo, kad labai daug netvarkos?

– Bus sudėtinga paaiškinti investuotojams, ar ši reforma Vyriausybei pavyko, nes ir pats sau negaliu atsakyti, koks buvo jos tikslas. Jeigu tikslas – surinkti lėšų gynybai, tai Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reikėjo nekeisti, nes nepakeitus gynybai būtų surinkta daugiau. Sunku pasakyti, koks tikslas, todėl sunku įvertinti, ar reforma pasiteisins.

Vyriausybė sakė, kad ekonomikos augimas bus mažesnis apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Atrodytų, nedaug, bet jei verčiame į eurus, tai išeina virš 200 mln. eurų, kuriuos Lietuva būtų uždirbusi, jei reformos nebūtų buvę. Bet negaliu sakyti, kad viskas blogai, nes yra projektų, kurių pirminiai variantai atrodė prasčiau. Į kai kuriuos patarimus buvo atsižvelgta.

Diskusijose mes išgirdome, kad politikai susitars dėl tarifų, o tada jau darys poveikio vertinimą.

– O kaip dėl komunikacijos? „Investorsʼ Forum“ turbūt teikė siūlymų dėl reformų. Ar sulaukėte atgalinės komunikacijos?

– Mūsų vertinimu, problema ta, kad nebuvo svarstomos alternatyvos. Diskusijose mes išgirdome, kad politikai susitars dėl tarifų, o tada jau darys poveikio vertinimą. Bet gal yra geresnių variantų? Mes ne savo poziciją nešėm, sakėm – klausykim Lietuvos banko ekonomistų. Reikia gynybai surinkti lėšų? Mes sutinkame, palaikome šį tikslą, bet tada žiūrėkim, kaip padaryti, kad nepakenktume ekonomikos augimui. Pirmą ketvirtį ekonomika augo apie 3 proc. BVP, jei išlaikytume tą patį tempą iki metų pabaigos, būtume turtingesni maždaug 2,5 milijardo. Biudžetas gautų apie 800 mln. Mūsų žinia visą laiką buvo, kad tikslas turėtų būti ekonomikos augimas. O pati Vyriausybė yra pasakiusi, kad ekonomikai bus žala. Kokio dydžio – sunku pasakyti. Dažnu atveju trūksta prognozių, kokią įtaką mokesčiai turės žmonių elgesiui. Jei dedi didesnius mokesčius pajamoms, natūraliai kai kurie žmonės pradeda galvoti, ar jiems verta papildomai stengtis, jeigu pasiekus didesnes pajamas valstybė pasiims daugiau. Mūsų nuomone, tai yra atvirkštinės paskatos.

– Auga pelno mokestis. Stambiems verslams jis didinamas nuo 16 iki 17 proc., o smulkiems nuo 6 iki 7 proc. Kaip tai gali paveikti esamus ir naujus investuotojus?

– Neramina pati tendencija, kad mokestis kasmet didėja. Pernai jis padidintas pačių verslininkų iniciatyva, nes verslininkai norėjo padėti surinkti daugiau lėšų gynybai. Šiemet jau Vyriausybės iniciatyva. Neramina, kad kitais metais nenuspręstų vėl padidinti. Verslui negaila sumokėti papildomą procentą, jei yra pelno, tačiau reikia įvertinti, kad Vyriausybė, padidinusi mokestį, nebūtinai uždirbs, nes didelės tarptautinės korporacijos gali nuspręsti ieškoti alternatyvų, kur tą procentą galėtų panaudoti kitaip.

„Žinių radijo“ stop kadras.

– O kaip dėl naujų investuotojų atėjimo? Ar jie nepažiūrės, kad kitose šalyse mokestinė aplinka palankesnė?

– Jau porą metų neturim didesnių investuotojų atėjimų. Pagrindinis iššūkis – geopolitika. Kviečiam investuotojus atvykti, jie pamato, kad pas mus saugu, kad čia nekrenta bombos, kad galima investuoti. Raginam juos, bet sudėtinga, o keičiami mokesčiai nepadeda. Investuotojai ateidami tikisi prognozuotumo. Jei ateina, tai ne dienai ir ne dviem, o ilgam. Turim investuotojų, kurie atėjo prieš 30 metų ir iki šiol dirba Lietuvoje. Bet trūksta nuoseklumo iš valdžios, aiškios vizijos, tikslo. Žinant, ką ir kaip norime pasiekti, verslui būtų lengviau dirbti su valstybe.

– Reformoje buvo ir tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, ūkininkams. Kaip tai vertinate?

– Vienas iš reformos tikslų, kaip buvo sakoma, mažinti išlygas. Bet išlyga vėl padaryta. Nežinau, koks tikslas ir kokie bus padariniai. Kiek spėjau pažiūrėti, išimtis padaryta ne pajamoms iš žemės ūkio veiklos, o ūkininkams. Jei gerai suprantu, gali tapti ūkininku ir verstis kuo tik nori. Lažinčiausi, kad Lietuvoje bus atsiras ūkininkų.

Freepik.com nuotr.

– Daug landų ir NT mokestyje. Kaip vertinate jį?

– Man nesuprantama, koks tikslas, atrodo, kad padaryta didelė netvarka. Investuotojai visą laiką sakė, kad turi būti plati bazė ir nedidelis mokestis, nedidelis procentukas, kad visi po truputį nuo turto sumokėtų. Šis mokestis mums atrodė geras, nes, priešingai nei su pelnu ar pajamomis, jo niekur neperkelsi – juk turtas registruotas Lietuvoje. O dabar išeina, kad gynybai bus surenkama mažiau. Mūsų tai netenkina, nes mūsų prioritetas – gynyba. Neturiu pateisinimo tam, kas buvo padaryta.

– Ar neatrodo, kad iš Finansų ministerijos trūksta komunikacijos?

– Susidarė įspūdis, kad visi žinojo, jog reikia padaryti reformą, bet nežinojo, kokią. Svarbiausia buvo uždėti varnelę. Finansų ministerija skubiai parengė projektą, perdavė Vyriausybei, o ji šiek tiek pakoregavusi permetė Seimui. Mane stebino, kad jei Seime kildavo pasiūlymų ar klausimų, ministerija sakė, kad bus taip, kaip nuspręs Seimo nariai. Juk jei turi tikslą, tai matai, ar pasiūlymai jį atitinka, ar ne. Jei atitinka, palaikai, jei neatitinka, prieštarauji. Buvo atvejų, kad Finansų ministerija turėjo aiškią poziciją, bet daug kur jos pasigedome. Premjeras sakė, kad reformų tikslas

– sumažinti atskirtį. Palaikome tai. Vadinasi, reikia investicijų regionuose, darbo vietų, nes labiausiai skursta žmonės, kurie neturi darbo. Virš 50 proc. bedarbių patiria skurdo riziką. Sukurkime geras darbo vietas regionuose, investuokim į gamyklų statybą ir sumažinsim atskirtį. Norime dirbti kartu su Vyriausybe, kad padėtume pasiekti jai tikslus, bet pirmiausia reikia, kad Vyriausybė juos aiškiai išsakytų.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– Dar viena svarbi reforma – nuo kitų metų bus galima sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje ir atsiimti sukauptas lėšas. Kaip tai vertinate? Ar pasitikite žmonių sąmoningumu, kad pinigai nebus iššvaistyti?

– Labai trūko komunikacijos. Ne vienas politikas kartojo senus neteisingus teiginius. Žmonėms buvo sukeltas irzulys, sumažėjo pasitikėjimas. Apmaudu, nes antra pakopa yra gera priemonė be didesnių pastangų uždirbti. Lietuviai uždirbo vieną ar du milijardus. O dabar situacija tokia, kad tuos pinigus pravalgysim, t. y. pensijai skirtus pinigus išleisime šiandien. Šiai dienai tai gal ir gerai, bet ką reikės daryti, kai ateis pensijos laikas, nežinau. Estai buvo padarę tokią pačią reformą, leido atsiimti pinigus ir dabar Estijos politikai sako, kad tai nebuvo geras sprendimas.

– Kokį pažymį rašytumėte Seimui už šią sesiją?

– Nerašysiu pažymio, nes labai sunku įvertinti reformų tikslą. Jei tikslas buvo tiesiog padaryti reformas, tuomet dešimtukas. Bet jei tikslas buvo pasiekti kažką konkretaus, įgyvendinti kažkokią viziją, tada įvertinimas būtų mažesnis už nulį.